SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luisas de Guindosas

2024 m. balandžio 11 d., Frankfurtas prie Maino

Laba diena, man ir mano pavaduotojui malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje.

Valdančioji taryba šiandien nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Gaunamoji informacija iš esmės patvirtino mūsų ankstesnį vidutinio laikotarpio infliacijos perspektyvos vertinimą. Mažiau kylant maisto produktų ir prekių kainų lygiui, toliau mažėjo infliacija. Mažėja dauguma bazinės infliacijos rodiklių, vis lėčiau auga darbo užmokestis, o dalį padidėjusių darbo sąnaudų įmonės padengia savo pelnu. Finansavimo sąlygos yra griežtos, o dėl mūsų anksčiau padidintų palūkanų normų paklausa tebėra prislopinta – tai padeda mažinti infliaciją. Tačiau vidaus kainų spaudimas yra stiprus ir lemia aukštą paslaugų kainų lygį.

Esame pasiryžę užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į mūsų tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį. Manome, kad ECB pagrindinės palūkanų normos yra tokio lygio, kuris reikšmingai prisideda prie tebevykstančio dezinfliacijos proceso. Savo būsimais sprendimais užtikrinsime, kad mūsų politikos palūkanų normos toliau būtų pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga. Jei, atsižvelgdami į savo naujausią infliacijos perspektyvos, bazinės infliacijos dinamikos ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumo vertinimą, būtume dar labiau užtikrinti, kad infliacija tvariai artėja prie mūsų tikslinio lygio, ateitų tinkamas laikas sušvelninti dabartinę griežtą pinigų politikos poziciją. Bet kokiu atveju, sprendimus dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės ir toliau priimsime per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamiesi gaunamaisiais duomenimis. Nesame iš anksto įsipareigoję laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.

Šiandien priimti sprendimai išsamiau paaiškinti mūsų interneto svetainėje paskelbtame pranešime spaudai.

Dabar išsamiau pristatysiu, kokia, mūsų vertinimu, bus ekonomikos ir infliacijos raida, o tada paaiškinsiu, kaip vertiname finansų ir pinigų aplinkos sąlygas.

Ekonominė veikla

Pirmąjį ketvirtį ekonomika tebebuvo silpna. Nors išlaidos paslaugoms nemažėja, apdirbamosios gamybos įmonės susiduria su menka paklausa. Gamyba, ypač energiją intensyviai vartojančiuose sektoriuose, tebėra vangi. Apklausų rezultatai rodo, kad ekonominė veikla, ypač paslaugų sektoriuje, šiais metais po truputį atsigaus. Tikimasi, kad šį atsigavimą skatins realiosios pajamos, kylančios dėl mažesnės infliacijos, padidėjusio darbo užmokesčio ir geresnių prekybos sąlygų. Be to, atsigaunant pasaulio ekonomikai ir didėjant išlaidų užsienio prekybai atviruose sektoriuose apimčiai, ateinančiais ketvirčiais turėtų sparčiau augti ir euro zonos eksportas. Ilgainiui pinigų politika turėtų pradėti mažiau slopinti paklausą.

Nors nedarbo lygis yra žemiausio lygio nuo euro įvedimo, įtampa darbo rinkose toliau nuosekliai slūgsta, darbdaviams ieškant mažiau naujų darbuotojų.

Vyriausybės turėtų ir toliau stabdyti su energija susijusias paramos priemones, kad dezinfliacijos procesas galėtų tęstis nuosekliai. Jei ES peržiūrėta ekonomikos valdymo sistema bus įgyvendinama visapusiškai ir neatidėliojant, šalių vyriausybės ilgainiui galės sumažinti savo biudžeto deficitą ir skolos rodiklius. Nacionalinėmis fiskalinės ir struktūrinės politikos priemonėmis turėtų būti siekiama užtikrinti, kad ekonomika būtų našesnė ir konkurencingesnė, o tai padėtų sumažinti kainų spaudimą vidutiniu laikotarpiu. Europos lygmeniu sparčiai ir veiksmingai įgyvendinant programą „Next Generation EU“ ir stiprinant bendrąją rinką būtų skatinamos inovacijos ir padidėtų investicijos į žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas. Kaip Valdančioji taryba pabrėžė 2024 m. kovo 7 d. pareiškime, ryžtingesni ir konkretesni veiksmai siekiant užbaigti bankų sąjungos ir kapitalo rinkų sąjungos kūrimą padėtų sutelkti šiam tikslui įgyvendinti reikalingas itin gausias privačias investicijas.

Infliacija

Pagal išankstinį Eurostato įvertį, infliacija toliau mažėjo – vasario mėn. buvęs 2,6 proc., kovo mėn. jos metinis lygis sumažėjo iki 2,4 proc. Kovo mėn. maisto produktų kainų lygis kilo mažiau – 2,7 proc. (vasario mėn. kilo 3,9 proc.), o energijos kainų lygio kilimas, vasario mėn. siekęs –3,7 proc., buvo –1,8 proc. Prekių kainų lygis kovo mėn., palyginti su vasario mėn., vėl mažiau kilo – vietoj 1,6 proc. kilo tik 1,1 proc. Kovo mėn. vis dar daug – 4,0 proc. – kilo paslaugų kainų lygis.

Dauguma bazinės infliacijos rodiklių vasario mėn. toliau mažėjo, patvirtindami nuosekliai mažėjančio kainų spaudimo tendenciją. Nors vidaus infliacija tebėra didelė, 2023 m. paskutinį ketvirtį darbo užmokestis ir vienetinis pelnas didėjo mažiau, negu tikėtasi, bet vienetinės darbo sąnaudos tebebuvo didelės, iš dalies dėl menko našumo kilimo. Sprendžiant iš pastarojo meto rodiklių, matyti, kad darbo užmokestis auga vis lėčiau.

Numatoma, kad ateinančius mėnesius infliacija svyruos ties dabartiniu lygiu, o kitais metais sumažės iki mūsų siekiamo lygio dėl menkesnio darbo sąnaudų augimo, juntamo mūsų ribojamosios pinigų politikos poveikio bei silpstančio energijos krizės ir pandemijos poveikio. Ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčių rodikliai iš esmės nekinta – dauguma jų svyruoja ties 2 proc.

Rizikos vertinimas

Ekonomikos augimo perspektyva vis dar siejama su lėtesnio augimo rizika. Ekonomika augtų mažiau, jei paaiškėtų, kad pinigų politikos poveikis yra stipresnis, nei tikėtasi. Euro zonos ekonomikos augimą slopintų ir silpnesnė pasaulio ekonomika arba dar lėčiau auganti pasaulinė prekyba. Nepateisinamas Rusijos karas prieš Ukrainą ir tragiškas konfliktas Artimuosiuose Rytuose yra pagrindiniai geopolitinės rizikos šaltiniai. Jie gali lemti tai, kad įmonės ir namų ūkiai taps mažiau užtikrinti dėl ateities ir bus sutrikdyta pasaulinė prekyba. Ekonomika augtų sparčiau, jei infliacija sumažėtų greičiau, nei tikėtasi, ir, didėjant realiosioms pajamoms, išlaidos išaugtų labiau, nei tikėtasi, arba jei labiau, nei tikėtasi, augtų pasaulio ekonomika.

Didesnės infliacijos riziką kelia išaugusi geopolitinė įtampa, ypač Artimuosiuose Rytuose. Dėl jos artimiausiu laikotarpiu gali pakilti energijos kainos bei krovinių pervežimo išlaidos ir sutrikti pasaulinė prekyba. Infliacija gali būti didesnė, nei numatyta, ir jei darbo užmokestis kiltų daugiau, nei tikėtasi, arba jei pelno maržos pasirodytų esančios atsparesnės. Ir atvirkščiai, jei pinigų politika paklausą slopins labiau, nei tikėtasi, arba jei ekonominės sąlygos kitose pasaulio dalyse netikėtai pablogės, infliacija gali sumažėti.

Finansų ir pinigų aplinkos raida

Nuo mūsų posėdžio kovo mėn. rinkos palūkanų normos iš esmės nepakito, o bendresnės finansavimo sąlygos tebėra griežtos. Vasario mėn. vidutinė palūkanų norma įmonių paskoloms sumažėjo iki 5,1 proc. (sausio mėn. buvo 5,2 proc.). Sausio mėn. buvusi 3,9 proc., vasario mėn. palūkanų norma hipotekos paskoloms smuktelėjo iki 3,8 proc.

Kaip rodo mūsų naujausios bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų rezultatai, dėl vis dar padidėjusių kredito palūkanų normų ir su tuo susijusio investicinių planų apkarpymo 2024 m. pirmąjį ketvirtį dar sumažėjo paskolų įmonėms paklausa. Reikalavimai paskolų gavėjams ir toliau buvo griežti, tik buvo dar šiek tiek sugriežtinti skolinimo įmonėms reikalavimai, o hipotekos paskoloms – truputį sušvelninti.

Esant tokioms sąlygoms, kredito raida tebėra vangi. Bankų skolinimas įmonėms vasario mėn. augo šiek tiek sparčiau – jo metinis augimo tempas buvo 0,4 proc. (sausio mėn. – 0,2 proc.). Skolinimo namų ūkiams augimas vasario mėn. nepakito – jo vidutinis metinis augimas buvo 0,3 proc. Vasario mėn. pinigų junginys P3 augo kukliu 0,4 proc. tempu.

Išvada

Valdančioji taryba šiandien nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Esame pasiryžę užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į mūsų tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį. Manome, kad ECB pagrindinės palūkanų normos yra tokio lygio, kuris reikšmingai prisideda prie tebevykstančio dezinfliacijos proceso. Savo būsimais sprendimais užtikrinsime, kad mūsų politikos palūkanų normos toliau būtų pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga. Jei, atsižvelgdami į savo naujausią infliacijos perspektyvos, bazinės infliacijos dinamikos ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumo vertinimą, būtume dar labiau užtikrinti, kad infliacija tvariai artėja prie mūsų tikslinio lygio, ateitų tinkamas laikas sušvelninti dabartinę griežtą pinigų politikos poziciją. Bet kokiu atveju, sprendimus dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės ir toliau priimsime per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamiesi gaunamaisiais duomenimis. Nesame iš anksto įsipareigoję laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.

Esame pasirengę koreguoti visas pagal mums suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija grįžtų į mūsų siekiamą lygį, ir užtikrinti sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.