Klauskite mūsų

Europos Centrinis Bankas (ECB) yra euro zonos centrinis bankas. Mūsų pagrindinis tikslas – palaikyti kainų stabilumą, o pagrindinis būdas, kaip šio tikslo siekiame, – nustatome atitinkamas palūkanų normas.

Mes taip pat esame atsakingi už Bendrame priežiūros mechanizme (BPM) dalyvaujančių bankų priežiūrą.

Mūsų veiksmai grindžiami skaidrumo, nepriklausomumo ir atskaitingumo principais.

Šiuo metu yra 24 oficialios ES kalbos – su mumis galite bendrauti bet kuria iš jų. Kalbos, kuriomis bendraujame, priklauso nuo tikslinės auditorijos ir nuo konkrečių aplinkybių. Teisės aktus ECB skelbia visomis oficialiosiomis ES kalbomis, o jo darbo kalba yra anglų.

ECB priklauso visų ES šalių nacionaliniams centriniams bankams. Kiekvienos šalies dalis ECB kapitale priklauso nuo tos šalies gyventojų skaičiaus ir bendrojo vidaus produkto (BVP); abu šie veiksniai yra vienodai svarbūs. Be to, eurą naudojančios šalys įneša daugiau kapitalo negu euro nenaudojančios šalys. Šie veiksniai visi drauge sudaro vadinamąjį kapitalo raktą, pagal kurį nustatoma kiekvieno nacionalinio centrinio banko mokėtina suma.

Kaip ir kitos įstaigos, ECB uždirba pelno ir patiria nuostolių. ECB grynasis pelnas ir nuostoliai paskirstomi euro zonos nacionaliniams centriniams bankams. Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) ir ECB statute nustatyta, kad iki 20 % pelno galima pasilikti kaip atsargas, o likusi pelno dalis turi būti paskirstyta euro zonos šalių nacionaliniams centriniams bankams proporcingai jų apmokėtoms dalims. Nuostolius galima padengti iš ECB bendrojo atsargų fondo, jo atitinkamų metų pelno arba iš kiekvienam nacionaliniam centriniam bankui skirtos sumos.

ECB pinigų politika – tai visos priemonės, skirtos daryti įtaką skolinimosi kainai, kurių būtų galima imtis, kad būtų įgyvendintas mūsų kainų stabilumo tikslas. Mūsų pagrindinė pinigų politikos priemonė – ECB nustatomos pagrindinės palūkanų normos. Bet koks šių palūkanų normų pokytis daro poveikį kitoms palūkanų normoms visos euro zonos ekonomikoje, taip pat ir toms, kurias taiko komerciniai bankai, skolindami privatiems asmenims ir įmonėms. Palūkanų normos pokyčiai turi įtakos prekių ir paslaugų paklausai, o tai savo ruožtu daro įtaką – praėjus tam tikram laikui – ir infliacijai. Prireikus, galime naudoti ir kitas priemones, padedančias siekti pagrindinio mūsų tikslo – palaikyti kainų stabilumą.

Kaip apibrėžta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnyje, pagrindinis ECB uždavinys – palaikyti kainų stabilumą. ECB mano, kad kainų stabilumas geriausiai palaikomas, kai siekiama, kad infliacija, apskaičiuojama taikant suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), vidutiniu laikotarpiu būtų 2 % dydžio.

Stabilios kainos skatina įmones investuoti, o gyventojams lengviau planuoti savo išlaidas. Be to, esant stabilioms kainoms stiprėja pasitikėjimas euru, nes už tokią pačią sumą galima įsigyti tiek pat prekių ir paslaugų, kiek buvo galima įsigyti anksčiau.

Kad galėtume veiksmingai užtikrinti kainų stabilumą, mums reikia patikimo infliacijos mato. Tuo tikslu stebime šimtų dažniausiai perkamų prekių (pavyzdžiui, maisto produktų, drabužių, energijos) ir paslaugų (pavyzdžiui, mobiliųjų telefonų planų, traukinio bilietų, būsto nuomos) kainas. Duomenys apie šias kainas mums padeda susidaryti nuomonę apie bendrą kainų raidą ekonomikoje.

Tokios bendros kainų raidos matas yra suderintas vartotojų kainų indeksas (SVKI). Šis rodiklis, mūsų nuomone, yra tinkamiausias matas vartotojų kainų raidai, t. y. euro zonos šalių namų ūkių perkamų vartojimo prekių ir paslaugų kainų kitimui, vertinti.

Šis indeksas yra „suderintas“, nes visos ES šalys taiko tą pačią metodiką. Dėl to šalių duomenis galima palyginti tarpusavyje. 

SVKI rengia Eurostatas ir nacionalinės statistikos institucijos, taikydami suderintus statistikos metodus.

Kadangi infliacija priartėjo prie mūsų siekiamo 2 % lygio, sumažinome palūkanų normas, tačiau ir toliau palaikysime jas tokio dydžio, kuris padėtų užtikrinti, jog infliacija atitiktų mūsų nusistatytą tikslą ir išliktų stabili. Tai labai svarbu, nes didelė infliacija sunkina gyvenimą žmonėms ir įmonėms.

Esame už eurą atsakingas centrinis bankas ir mūsų pareiga – palaikyti kainų stabilumą. Kai kainos kyla per greitai, t. y. kai infliacija yra pernelyg didelė, didindami pagrindines palūkanų normas galime vidutiniu laikotarpiu infliaciją sugrąžinti į tikslinį 2 % lygį. Todėl, siekdami sumažinti infliaciją, 2022 m. liepos mėn. pradėjome didinti palūkanų normas ir toliau jas didinome iki 2023 m. rugsėjo mėn. Šiuo metu kainos nebedidėja taip sparčiai, todėl palūkanų normas pradėjome po truputį mažinti, bet infliacijos tikslinio lygio dar nepasiekėme.

Europos bankų priežiūros tikslas – užtikrinti, kad Europos bankų sistema būtų saugi ir patikima, padidinti finansinę integraciją bei stabilumą ir užtikrinti nuoseklią priežiūrą.

Bendras priežiūros mechanizmas (BPM) – tai Europos bankų priežiūros sistema. Jį sudaro ECB bankų priežiūros tarnyba ir BPM dalyvaujančių šalių nacionalinės priežiūros institucijos.

Raginame pranešti apie visus įtariamus prižiūrimų bankų, nacionalinių bankų priežiūros institucijų arba paties ECB padarytus ES teisės aktų, susijusių su bankų prudencine priežiūra, pažeidimus per mūsų pranešimų apie pažeidimus teikimo platformą. ECB užtikrina tinkamą tiek asmenų, pranešančių apie pažeidimus, tiek asmenų, kurie dėl jų kaltinami, apsaugą, taip pat visų su tuo susijusių asmens duomenų apsaugą.

Manome, jog labai svarbu, kad informacija būtų prieinama. Atsakydami į klausimus, susijusius su tuo, kaip vykdome savo uždavinius, siekiame būti kuo skaidresni, bet kartu siekiame užtikrinti konfidencialumą.

Patartume jums pirmiausia paieškoti informacijos jus dominančio banko interneto svetainėje, nes paprastai bankai tam tikrą informaciją skelbia viešai savo metinėse, ketvirtinėse ar kitokiose ataskaitose.

Konfidenciali informacija apie konkrečius prižiūrimus bankus saugoma pagal profesinės paslapties reikalavimus, išdėstytus Europos teisės aktuose (pvz., Kapitalo reikalavimų direktyvoje). Vis dėlto, ECB yra įsipareigojęs, kai tik įmanoma, vykdyti atvirą komunikaciją. ECB ne tik skelbia pranešimus spaudai, kalbas, interviu ir kitas publikacijas, bet ir suteikia galimybę susipažinti su jo Viešame dokumentų registre saugomais dokumentais. Visuomenės prieiga prie ECB dokumentų išsamiai reglamentuota 2004 m. kovo 4 d. ECB sprendime ECB/2004/3.

Bankai, kuriuos ECB prižiūri tiesiogiai, vadinami svarbiomis įstaigomis, o netiesiogiai prižiūrimi bankai vadinami mažiau svarbiomis įstaigomis.

Priežiūros institucijos vertina riziką, su kuria susiduria bankai, ir tikrina, ar jie yra pasirengę šią riziką tinkamai valdyti. Tai vadinama priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesu arba, trumpiau, SREP (angl. Supervisory Review and Evaluation Process). Juo siekiama užtikrinti nuoseklų bankų rizikos profilių vertinimą, kad būtų galima priimti sprendimus dėl būtinų priežiūros priemonių.

Vykdydami testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, priežiūros specialistai tikrina, kaip gerai bankai yra pasirengę atlaikyti finansinius ir ekonominius sukrėtimus. Šių testavimų rezultatai padeda priežiūros institucijoms nustatyti pažeidžiamas bankų vietas ir, vykdant priežiūrinį dialogą, kuo anksčiau imtis atitinkamų veiksmų.

Dėl incidentų, fiksuotų per COVID-19 pandemiją ir prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, ypatingos svarbos paslaugų apsauga nuo kibernetinių išpuolių ir veiklos sutrikdymų tapo dar svarbesnė. Siekdamas sustiprinti ES finansų sektorių ir padaryti jį atsparesnį skaitmeniniams išpuoliams, ECB analizuoja bankų patiriamą IT riziką ir vertina jų rizikos valdymo gebėjimus. Tuo tikslu naudojama ECB informavimo apie kibernetinius incidentus sistema ir peržiūrimi bankų atsakymai į metinį IT rizikos klausimyną. Be to, 2024 m. ECB vykdė teminį kibernetinio atsparumo testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, kuriuo buvo siekiama patikrinti, kaip bankai gebėtų reaguoti į sėkmingai įvykdytą kibernetinį išpuolį ir atsigauti po jo.

ECB gali skirti sankcijas, t. y. pinigines baudas, jo tiesiogiai prižiūrimiems bankams (vadinamiesiems svarbiems bankams), pažeidusiems tiesiogiai taikomus ES teisės aktus arba ECB sprendimus ar reglamentus. Jei pažeidžiami nacionalinės teisės aktai, kuriais įgyvendinamos ES direktyvos, pažeidimus padaro fiziniai asmenys arba už pažeidimus nustatyta nepiniginė bauda, ECB gali kreiptis į atitinkamą nacionalinę priežiūros instituciją (nacionalinę kompetentingą instituciją, NKI), kad atitinkamas procedūras vykdytų ji. Tokiu atveju NKI sprendžia, kokia sankcija turi būti skirta pagal atitinkamus nacionalinės teisės aktus.

Sankcijos, kurias ECB skiria vykdydamas savo priežiūros uždavinius, skelbiamos ECB interneto svetainėje.

Euro sukūrimas buvo įspūdingas pasiekimas, suartinęs Europos žmones, nes keliauti, studijuoti ir dirbti užsienyje tapo daug paprasčiau ir finansiškai saugiau. Mastrichto sutartimi pasiektas vienas svarbiausių Europos integracijos etapų. Be kitų dalykų, ja buvo paruoštas kelias bendros valiutos sukūrimui.

ECB svarsto galimybę įvesti skaitmeninį eurą. Tai būtų Eurosistemos išleisti elektroninės formos pinigai. Tai būtų centrinio banko pinigai, todėl jie būtų nerizikingi. Šiuo metu grynieji pinigai yra vieninteliai centrinio banko pinigai, naudojami mažmeniniams mokėjimams. Skaitmeninis euras būtų papildomas būdas atlikti mokėjimus eurais – jis grynuosius pinigus ne pakeistų, o papildytų. Jį būtų galima konvertuoti (santykiu 1:1) į visas kitas euro formas, pavyzdžiui, fizinius banknotus, ir atvirkščiai.

Skaitmeninis euras būtų ir efektyvi mokėjimo priemonė, nes yra skaitmeninė, ir saugi kaip įprasti centrinio banko pinigai. Tai padėtų ES išlikti nepriklausomai nuo skaitmeninių mokėjimo priemonių, sukurtų ne euro zonoje ir valdomų ne iš euro zonos. Jis taip pat užtikrintų finansinį stabilumą ir piniginį suverenumą bei padėtų išlaikyti pasitikėjimą mokėjimais skaitmeniniame amžiuje.

Kriptoturtas iš esmės skiriasi nuo centrinio banko pinigų: jo kaina labai stipriai svyruoja, todėl sudėtinga jį naudoti kaip atsiskaitymo priemonę ar apskaitos vienetą. Kriptoturtas neturi savosios vertės ir jo neužtikrina jokia valstybinė institucija. Yra panašių nuogąstavimų ir dėl stabilizuotųjų virtualiųjų valiutų (angl. stablecoins): jų patikimumas galiausiai priklauso nuo jų emitento ir nuo turto, kuriuo jos užtikrinamos. Jos taip pat yra priklausomos nuo to, ar emitentui pavyks laikui bėgant išlaikyti stabilią jų vertę. O štai skaitmeninis euras būtų centrinio banko pinigai. Tai reiškia, kad jį leistų centrinis bankas ir jis būtų sukurtas taip, kad atitiktų piliečių poreikius: būtų užtikrintas ne tik privatumas, bet ir nerizikingumas.

Kad būtų lengviau įsivaizduoti, kaip skaitmeninis euras galėtų atrodyti, Eurosistemos ekspertai išskyrė keletą pagrindinių jo savybių. Tai ir naudojimosi paprastumas, patvarumas, efektyvumas, duomenų saugumas ir privatumas bei atitiktis teisės aktų reikalavimams. Kuriant skaitmeninį eurą būtų užtikrinama, kad jis būtų suderinamas su jau teikiamomis mokėjimo paslaugomis ir palengvintų europinių mokėjimų bei kitų paslaugų teikimą naudotojams.

Eurosistema nėra niekaip suinteresuota kaupti fizinių asmenų mokėjimų duomenis, stebėti jų mokėjimo įpročius ar teikti tokius duomenis valdžios įstaigoms ar kitoms viešosioms institucijoms.

Pradėdami naudotis skaitmeninio euro paslaugomis naudotojai tikriausiai turės atskleisti savo tapatybę, tačiau jų mokėjimams vis tiek bus galima garantuoti aukšto lygio privatumą.

Eurų banknotai yra apčiuopiamas ir matomas Europos vienybės simbolis. Praėjus 20 metų nuo pirmųjų eurų banknotų išleidimo, atėjo laikas peržiūrėti jų dizainą – tai įprasta nuolatinio banknotų kūrimo proceso dalis.

2021 m. gruodžio mėn. ECB pradėjo analizuoti idėjas dėl naujos banknotų temos. Tai pirmas žingsnis rengiantis atnaujinti eurų banknotų dizainą, kad jie taptų artimesni europiečiams, ir kartu užtikrinti, kad naujuose banknotuose ir jų apsaugos priemonėse būtų panaudotos geriausios ir tvariausios technologijos.

Dizaino atnaujinimo procesą sudaro du vienas po kito einantys etapai: naujos temos pasirinkimas ir naujų dizainų kūrimas. Į visą šį procesą įtraukiama ir plačioji visuomenė – visuomenės apklausas atlieka ir ECB, ir atskira tyrimų bendrovė.

Šiuo metu numatoma, kad ECB valdančioji taryba sprendimą dėl naujo eurų banknotų dizaino priims 2026 m.

500 eurų banknotai į apyvartą nebeleidžiami, tačiau tebėra teisėta mokėjimo priemonė, tad juos vis dar galite naudoti atsiskaitymams ir taupymui. Kaip ir visų kitų nominalų eurų banknotai, 500 eurų nominalo banknotai savo vertės niekada nepraras ir juos visada bus galima pasikeisti bet kuriame euro zonos nacionaliniame centriniame banke.

Eurų banknotų atvaizdų naudojimui ne profesionaliems tikslams mūsų išankstinio sutikimo nereikia, jeigu tik laikomasi visų galiojančių taisyklių, kuriomis užtikrinama, kad atgamintas atvaizdas jokiais atvejais nebūtų supainiotas su tikru banknotu, nes dėl to sumažėtų pasitikėjimas euru.(žr. Sprendimo ECB/2013/10 2 straipsnį).

Jei didelės skiriamosios gebos eurų banknotų atvaizdus norite naudoti profesionaliems tikslams, turite kreiptis į mus el. pašto adresu euro-banknotes-images@ecb.europa.eu, kad galėtume įvertinti jūsų prašymą. Jei jūsų prašymas bus patenkintas, jums bus išsiųsti atitinkami elektroniniai atvaizdai.

Transeuropinės automatizuotos realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų skubių pervedimų sistemos (TARGET) paslaugos – tai įvairios Eurosistemos sukurtos ir valdomos paslaugos, užtikrinančios laisvą pinigų, vertybinių popierių ir įkaito judėjimą visoje Europoje.

Šias finansų rinkos infrastruktūros paslaugas sudaro: sistema T2 (centrinių bankų ir komercinių bankų vykdomi didelės vertės mokėjimai), TARGET2-Securities (T2S) (atsiskaitymai už vertybinius popierius), TARGET Instant Payment System (TIPS) (mažmeniniai momentiniai mokėjimai) ir Eurosystem Collateral Management System (ECMS) (įkaito valdymas). Naudojantis visomis šiomis paslaugomis atsiskaitoma centrinio banko pinigais.

ECB ir nacionaliniai centriniai bankai negali teikti informacijos apie atskirų – tiek atliekamų euro zonoje, tiek tarptautinių – banko pervedimų statusą.

TIPS – tai TARGET paslauga, kurią 2018 m. pradėjo teikti ECB ir nacionaliniai centriniai bankai. Ja naudodamiesi mokėjimo paslaugų teikėjai gali vykdyti lėšų pervedimus savo klientams realiu laiku visą parą. Naudojantis TIPS, momentiniai mokėjimai dabar gali būti atliekami greitai ir saugiai.

Kokia mūsų grynųjų pinigų strategija? Kodėl grynieji pinigai svarbūs? Kokie atsiskaitymo būdai populiarūs euro zonoje?

Kodėl mokėjimo sistemos yra tokios svarbios?

Mums labai svarbu į mūsų įgaliojimų sferą patenkančiose srityse mažinti su klimatu susijusią riziką. Klimato kaita mums rūpi, nes ji turi įtakos ekonomikai, o tai savo ruožtu daro poveikį mūsų tikslui palaikyti kainų stabilumą. Ji taip pat turi įtakos tam, kaip mes prižiūrime bankus ir valdome savo pačių patiriamą su klimatu susijusią riziką.

Savo interneto svetainėje reguliariai skelbiame informaciją apie tai, kaip ECB sprendžia su klimato kaita susijusius klausimus.