Įžanginė kalba spaudos konferencijoje

ECB Pirmininkas Mario Draghi,
Frankfurtas prie Maino, 2015 m. sausio 22 d.

Ponios ir ponai, man ir mano pavaduotojui labai malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje. Linkiu jums visiems laimingų Naujųjų metų. Naudodamasis proga noriu pasveikinti ir Lietuvą tapus devynioliktąja eurą įsivedusia šalimi. Lietuvai įsivedus eurą, 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tapo Valdančiosios tarybos nariu. Lietuvai prisijungus prie euro zonos, pradėta taikyti sistema, pagal kurią nacionalinių centrinių bankų valdytojai Valdančiojoje taryboje balsavimo teise naudosis paeiliui. Daugiau informacijos apie balsavimo teisių rotacijos sistemą pateikta ECB interneto svetainėje. Dabar pristatysime sprendimus, kuriuos šiandien per posėdį priėmė Valdančioji taryba. Posėdyje dalyvavo ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis.

Remdamiesi savo reguliaria ekonomine ir pinigų analize, nuodugniai įvertinome kainų raidos ir pasiektos pažangos įgyvendinant pinigų politikos priemones perspektyvas. Viską apsvarsčiusi Valdančioji taryba priėmė šiuos sprendimus:

Pirma, ji nusprendė pradėti vykdyti išplėstinę turto pirkimo programą, apimančią dabartines turtu užtikrintų vertybinių popierių ir padengtų obligacijų pirkimo programas. Pagal šią išplėstinę programą viešojo ir privačiojo sektorių vertybinių popierių bus perkama už 60 mlrd. eurų per mėnesį. Programą planuojama vykdyti iki 2016 m. rugsėjo pabaigos, tačiau bet kokiu atveju ji bus vykdoma tol, kol įsitikinsime, kad infliacijos raida vėl tapo tvari ir atitinka mūsų siekį užtikrinti, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija būtų mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio. 2015 m. kovo mėn. Eurosistema antrinėje rinkoje pradės pirkti eurais išreikštus euro zonos šalių vyriausybių ir agentūrų, taip pat Europos institucijų investicinio reitingo vertybinius popierius. Perkamų euro zonos šalių vyriausybių ir agentūrų vertybinių popierių dalis priklausys nuo Eurosistemos nacionalinių centrinių bankų ECB kapitalo rakto dalių. Šalims, kurios dalyvauja ES ir TVF koregavimo programoje, bus taikomi papildomi tinkamumo kriterijai.

Antra, Valdančioji taryba nusprendė pakeisti šešių likusių tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų (TITRO) kainodarą: ateityje TITRO palūkanų norma bus lygi jų vykdymo metu galiojančiai Eurosistemos pagrindinių refinansavimo operacijų (PRO) palūkanų normai ir nebus pridedamas 10 bazinių punktų dydžio skirtumas (palyginti su PRO palūkanų norma), kuris buvo pritaikytas pirmoms dviem TITRO.

Trečia, nusprendėme nekeisti pagrindinių ECB palūkanų normų, tai atitiko mūsų ateities gaires.

Kalbant apie papildomą turto pirkimą, pasakytina, kad visus programos parametrus nustatys Valdančioji taryba ir ECB koordinuos pirkimus. Taip bus užtikrinama bendra Eurosistemos pinigų politika. Savo ištekliams mobilizuoti Eurosistema programą vykdys decentralizuotai. Kalbant apie hipotetinių nuostolių pasidalijimą, pažymėtina, jog Valdančioji taryba nusprendė, kad bus dalijamasi nuostoliais, patirtais įsigijus Europos institucijų išleistų vertybinių popierių (jie sudarys 12 % viso papildomai perkamo turto; šiuos vertybinius popierius pirks nacionaliniai centriniai bankai). Nuostoliai, galintys atsirasti dėl viso kito turto, kurį papildomai pirks nacionaliniai centriniai bankai, nebus dalijami. ECB laikys 8 % papildomai perkamo turto. Tai reiškia, kad bus dalijamasi rizika, susijusia su 20 % papildomai perkamo turto.

Šiandien 15.30 val. bus paskelbtas pranešimas spaudai, kuriame pateikiama išsamesnės informacijos apie išplėstinę turto pirkimo programą ir pakeistą TITRO kainodarą.

Pinigų politikos sprendimas dėl papildomo turto pirkimo šiandien buvo priimtas atsižvelgus į dvi nepalankias aplinkybes. Pirma, infliacijos raida vis dar buvo silpnesnė, negu tikėtasi. Nors bendrajai infliacijai ir toliau didžiausią įtaką daro pastaraisiais mėnesiais sparčiai kritusios naftos kainos, padidėjo tikimybė, kad, nustatant darbo užmokestį ir kainas, pasireikš antrinis poveikis, kuris gali neigiamai paveikti kainų raidą vidutiniu laikotarpiu. Tokį vertinimą patvirtina mažėjantys visų terminų rinkos suformuoti infliacijos lūkesčių rodikliai ir tai, kad dauguma faktinės ir numatomos infliacijos euro zonoje rodiklių yra istoriškai žemo lygio arba beveik tokio lygio. Be to, euro zonoje vis dar didelis ekonomikos sąstingis ir vangi pinigų bei kredito raida. Antra, nors praėjusių metų birželio–rugsėjo mėn. priimtos pinigų politikos priemonės darė labai teigiamą poveikį kainoms finansų rinkose, to negalima pasakyti apie kiekybinius rezultatus. Taigi, tuo metu taikyta skatinamoji pinigų politika buvo nepakankama, kad būtų tinkamai suvaldyta padidėjusi pernelyg ilgai užsitęsusios mažos infliacijos rizika. Todėl šiandien, atsižvelgiant į tai, kad pagrindinės ECB palūkanų normos pasiekė žemiausią ribą, būtina priimti papildomas balanso priemones, kad vykdytume savo uždavinį – palaikyti kainų stabilumą.

Vertinant ateities perspektyvas, pasakytina, kad priemonės, kurių imamės šiandien, tikrai padės vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais tvirtai palaikyti infliacijos lūkesčius. Labai padidėjęs mūsų balansas toliau švelnins pinigų politikos poziciją. Visų pirma, toliau gerės sąlygos euro zonos įmonėms ir namų ūkiams gauti finansavimą. Šiandien priimtais sprendimais bus sustiprintos Valdančiosios tarybos ateities gairės dėl pagrindinių ECB palūkanų normų ir patvirtinta tai, kad tebedidėja didžiųjų išsivysčiusios ekonomikos šalių pinigų politikos ciklo skirtumai. Šie veiksniai, paėmus kartu, turėtų didinti paklausą, gerinti pajėgumų panaudojimą, skatinti pinigų ir kredito augimą, o tai padės užtikrinti, kad infliacijos lygis vėl pasiektų 2 % ribą.

Leiskite man dabar paaiškinti mūsų vertinimus detaliau, pradedant nuo ekonominės analizės. 2014 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos realusis BVP padidėjo 0,2 %. Naujausi duomenys ir apžvalgų rezultatai patvirtina, kad ir kitų metų pradžioje augimas bus nedidelis. Vertinant ateities perspektyvas, pasakytina, kad dėl pastaruoju metu sumažėjusių naftos kainų susidarė geresnės sąlygos spartesniam ekonomikos atsigavimui. Sumažėjusios naftos kainos turėtų padaryti teigiamą poveikį namų ūkių realiosioms disponuojamosioms pajamoms ir įmonių pelningumo rodikliams. Vidaus paklausą turėtų toliau skatinti mūsų vykdomos pinigų politikos priemonės, toliau gerėjančios finansinės sąlygos ir pažanga fiskalinės konsolidacijos ir struktūrinių reformų srityse. Be to, atsigaunanti pasaulio ekonomika turėtų didinti eksporto paklausą. Tačiau tikėtina, kad euro zonos ekonomikos augimą toliau slopins aukštas nedarbo ir nepanaudotų gamybos pajėgumų lygis ir būtinas viešojo bei privačiojo sektorių balansų koregavimas.

Euro zonos ekonomikos perspektyva toliau siejama su lėtesnio, negu prognozuojama, ekonomikos augimo rizika, tačiau ji turėtų mažėti, atsižvelgiant į šiandien priimtus pinigų politikos sprendimus ir į per keletą pastarųjų savaičių nepaliaujamai mažėjusias naftos kainas.

Eurostato duomenimis, 2014 m. gruodžio mėn. metinė infliacija pagal SVKI euro zonoje buvo −0,2 % (lapkričio mėn. jis buvo 0,3 %). Šis sumažėjimas daugiausia siejamas su staigiu energijos kainų sumažėjimu ir šiek tiek mažiau su lėtesniu metiniu maisto produktų kainų kitimo tempu. Atsižvelgiant į šiuo metu turimą informaciją ir dabartines naftos ateities sandorių kainas, numatoma, kad ateinančiais mėnesiais metinė infliacija pagal SVKI bus labai maža ar net neigiama. Atsižvelgiant į pastaruoju metu labai sumažėjusias naftos kainas ir darant prielaidą, kad keletą ateinančių mėnesių padėtis labai nesikeis, tokia maža infliacija trumpuoju laikotarpiu neišvengiama. Tikimasi, kad dėl mūsų vykdomos pinigų politikos priemonių, numatomo paklausos atsigavimo ir ateinančiu laikotarpiu numatomo laipsniško naftos kainų kilimo infliacijos lygis vėliau, 2015 ir 2016 m., pamažu didės.

Valdančioji taryba ir toliau atidžiai stebės su kainų raida susijusią riziką vidutiniu laikotarpiu. Esant tokioms aplinkybėms, itin atidžiai stebėsime geopolitinius pokyčius, valiutų kurso raidą, energijos kainų pokyčius ir mūsų vykdomos pinigų politikos priemonių poveikį.

Analizuojant pinigų raidą, pažymėtina, kad naujausi duomenys rodo tam tikrą plačiųjų pinigų (P3) augimo atsigavimą, nors augimo tempas tebėra nedidelis. P3 metinis augimo tempas 2014 m. lapkričio mėn. sudarė 3,1 % (2014 m. spalio mėn. – 2,5 %, o balandžio mėn. – tik 0,8 %). Metinį P3 augimą toliau skatino jo likvidžiausios sudedamosios dalys; siaurojo pinigų junginio P1 metinis augimas lapkričio mėn. sudarė 6,9 %.

Paskolų ne finansų bendrovėms metinis kitimo tempas, pakoreguotas atsižvelgiant į paskolų pardavimą ir paskolų pakeitimą vertybiniais popieriais, 2014 m. lapkričio mėn. buvo mažas ir sudarė –1,3 % (spalio mėn. buvo –1,6 %), tačiau jis toliau pamažu atsigauna nuo 2014 m. vasario mėn. fiksuoto žemiausio lygio (–3,2 %). Vidutiniškai per pastaruosius keletą mėnesių grynasis grąžinimas sumažėjo, palyginti su prieš metus fiksuotu rekordiškai dideliu grąžinimo lygiu, o grynasis skolinimas padidėjo ir lapkričio mėn. jau buvo šiek tiek teigiamas. Šiuo požiūriu, 2015 m. sausio mėn. atliktos bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų rezultatai rodo, kad bankai 2014 m. ketvirtąjį ketvirtį toliau švelnino reikalavimus paskolų gavėjams, o didėjant grynajai visų kategorijų paskolų paklausai, šie reikalavimai skirtingose šalyse mažėjo. Bankai tikisi, kad 2015 m. pradžioje dinamika bus vis dar tokia pati. Nepaisant šių teigiamų pokyčių, paskolų ne finansų bendrovėms augimas ir toliau yra nedidelis ir vis dar rodo jo uždelstą ryšį su ekonominiu ciklu, kredito rizika, kredito pasiūlos veiksniais ir tebevykstančiu finansų ir ne finansų sektorių balansų koregavimu. Paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas, pakoregavus atsižvelgiant į paskolų pardavimą ir paskolų pakeitimą vertybiniais popieriais, lapkričio mėn. buvo 0,7 %, spalio mėn. – 0,6 %. Mūsų vykdomos pinigų politikos priemonės turėtų padėti toliau didinti kredito srautus.

Apibendrinant galima sakyti, kad ekonominės analizės rezultatų ir pinigų analizės signalų palyginimo rezultatai patvirtina, kad būtina toliau vykdyti skatinamąją pinigų politiką. Visos mūsų vykdomos pinigų politikos priemonės turėtų padėti atgaivinti euro zonos ekonomiką ir pasiekti, kad infliacijos lygis būtų mažesnio nei 2 %, bet jam artimo lygio.

Svarbiausias pinigų politikos tikslas – palaikyti kainų stabilumą vidutiniu laikotarpiu, kartu remiamas ir ekonominis aktyvumas, kadangi ją vykdant laikomasi skatinamosios pozicijos. Tačiau, norint padidinti investavimo aktyvumą, paskatinti naujų darbo vietų kūrimą ir sustiprinti našumo kilimą, ryžtingų priemonių reikia imtis ir kitose srityse. Visų pirma, kai kuriose valstybėse būtina sparčiau įgyvendinti produktų ir darbo rinkų reformas ir greičiau imtis veiksmų siekiant pagerinti verslo aplinką įmonėms. Labai svarbu, kad struktūrinės reformos būtų įgyvendinamos sparčiai, patikimai ir veiksmingai, nes tai ne tik stiprins tvarų euro zonos ekonomikos augimą ateityje, bet ir didins lūkesčius, kad didės pajamos, ir skatins bendroves jau dabar investuoti daugiau, tad ekonomikos atsigavimas prasidės anksčiau. Fiskalinė politika turėtų skatinti ekonomiką atsigauti, tačiau turi būti užtikrinamas ir skolos tvarumas, kaip tai numatyta Stabilumo ir augimo pakte, kuris tebėra pasitikėjimo pagrindas. Visos šalys turėtų panaudoti esamas galimybes ir pasirinkti augimui palankesnę fiskalinės politikos struktūrą.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.