Kas yra perteklinis likvidumas?

2017 m. gruodžio 28 d. (paskutinį kartą atnaujinta 2023 m. spalio 31 d.)

Įgyvendinant tam tikras pinigų politikos priemones, bankų sistemoje padidėja pinigų kiekis. Dėl to bankų sistemoje pinigų gali būti daugiau, negu bankams iš tiesų reikia. Mes šiuos pinigus vadiname pertekliniu likvidumu. Panagrinėkime, ką tai reiškia ir iš kur atsiranda perteklinis likvidumas.

Pirma, kas yra likvidumas ir iš kur jis atsiranda?

Likvidumas – tai komercinių bankų turimi pinigai. Dalis likvidumo laikoma grynaisiais pinigais pačių bankų saugyklose, tačiau daugiausia tai yra pinigai, kuriuos komerciniai bankai laiko sąskaitose centriniame banke. Šios likvidžios lėšos, kurias komerciniai bankai laiko centriniame banke, dažnai vadinamos centrinių bankų atsargomis.

Centriniai bankai teikia likvidumą daugiausia vykdydami pinigų politikos operacijas. Europos Centrinis Bankas tai atlieka per refinansavimo operacijas ir turto pirkimus.

Kam naudojamas likvidumas?

Bankai šį likvidumą naudoja savo trumpalaikiams įsipareigojimams vykdyti, pavyzdžiui, mokėjimams arba klientams išsigryninant pinigus. Be to, likvidumą bankai naudoja ir tam, kad patenkintų centrinių bankų nustatytus privalomųjų atsargų reikalavimus.

Centrinių bankų teikiamas likvidumas – konkrečiai, kiek ir už kokią kainą, – yra svarbi priemonė siekiant daryti įtaką finansų rinkos sąlygoms ir perduodant pinigų politikos poveikį.

Kai likvidumo yra mažiau arba jis yra brangesnis, tai turi įtakos bankų sprendimams dėl to, kiek ir kokiomis sąlygomis jie skolina ir skolinasi. Ekspertai tai vadina finansavimo sąlygų griežtinimu.

Sugriežtinus finansavimo sąlygas ir padidinus palūkanų normas, žmonės ir įmonės vengia skolintis, todėl jie vartoja ar investuoja mažiau. Tokiu būdu ekonomika atvėsinama ir infliacija mažėja.

O tuo atveju, kai bankai turi galimybę gauti daugiau likvidumo už mažesnę kainą, žmonės ir įmonės yra labiau linkę skolintis. Toks finansavimo sąlygų švelninimas skatina bankus teikti paskolas ir palaiko ekonomikos augimą.

Taigi, jei tai yra likvidumas, kas tuomet yra perteklinis likvidumas?

Perteklinis likvidumas – tai pinigai bankų sistemoje, likę po to, kai komerciniai bankai įvykdo jiems nustatytus reikalavimus turėti konkretaus dydžio privalomąsias atsargas. Bankai turi laikyti šias privalomąsias atsargas tam tikriems įsipareigojimams, daugiausia klientų indėliams, padengti. Šias lėšas bankai laiko savo einamojoje sąskaitoje savo nacionaliniame centriniame banke.

Bankams vykdant tarpusavio sandorius, šis perteklinis likvidumas gali cirkuliuoti bankų sistemoje.

Kodėl bankų sistemoje atsiranda perteklinio likvidumo?

2008 m. finansų krizė tapo lūžio tašku. Prieš krizę ECB įvertindavo, kiek likvidumo reikia visai euro zonos bankų sistemai, ir skirdavo bankams atitinkamą pinigų sumą. Tai buvo daroma teikiant paskolas per reguliariai vykdomas refinansavimo operacijas. Dėl šių paskolų bankai varžydavosi aukcione teikdami pasiūlymus. Sėkmės atveju bankas galėdavo patenkinti savo poreikius arba paskolinti pinigų kitiems bankams (tai vadinama tarpbankiniu skolinimu).

Tačiau žlugus Lehman Brothers, bankai ėmė vis mažiau pasitikėti vieni kitais. Ilgainiui jie taip pat nustojo skolinti vieni kitiems. Vyraujant tokiam nepasitikėjimui, jie buvo linkę kreiptis į centrinį banką kaip vienintelį patikimą likvidumo šaltinį. Bankai pradėjo agresyviau teikti pasiūlymus ECB refinansavimo aukcionuose, o dėl to didėjo ir paskoloms taikomos palūkanų normos. Todėl ECB ryžosi pokyčiams ir pradėjo už fiksuotą palūkanų normą teikti tiek likvidumo, kiek bankams reikėjo (tai dar vadinama fiksuotųjų palūkanų normų aukcionu paskirstant visą sumą). Žinoma, bankai turėjo pateikti pakankamą įkaitą kaip garantiją už prašomą sumą.

Pasikeitus aukcionų vykdymo tvarkai, bankai laikėsi nuomonės, kad geriau prašyti šiek tiek daugiau likvidumo, negu jiems reikia. Vis daugiau bankų pradėjo kaupti likvidumą, kad būtų saugūs. Taigi visa bankų sistema prašė daugiau likvidumo, negu buvo būtina trumpalaikiams įsipareigojimams ir privalomųjų atsargų reikalavimams patenkinti. Taip bankų sistemoje susidarė perteklinis likvidumas.

Komerciniai bankai savo likvidumo perteklių gali laikyti einamojoje sąskaitoje centriniame banke arba pasinaudoti centrinio banko indėlių galimybe. ECB valdančioji taryba priima sprendimus dėl palūkanų normos už naudojimąsi indėlių galimybe, t. y. vienos iš trijų jos pinigų politikos palūkanų normų. Už einamosios sąskaitos likutį mokama palūkanų norma lygi nuliui.

Taigi, kokia šio perteklinio likvidumo padėtis šiuo metu?

Bankai vis dar gali gauti visą jiems reikalingą likvidumą pagal tebenaudojamą fiksuotųjų palūkanų normų aukciono paskirstant visą sumą procedūrą.

Kurį laiką dėl ECB vykdyto turto pirkimo ir tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų likvidumo perteklius bankų sistemojes toliau didėjo.

Tuo metu, kai palūkanų normų dar labiau mažinti nebuvo galimybės, pirkimo programos padėjo švelninti pinigų politiką. Tačiau nuo 2022 m. lapkričio mėn. perteklinis likvidumas mažėja. Taip yra daugiausia dėl to, kad bankai palaipsniui grąžina per mūsų tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas pasiskolintas lėšas. Kita priežastis – nuo 2023 m. kovo mėn. Eurosistema mažina turimų pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių portfelius.