Kaip veikia ECB turto pirkimo programa?
2016 m. sausio 22 d. (atnaujinta 2022 m. lapkričio 25 d.)
Kokia yra turto pirkimo programos paskirtis?
Esant įprastai ekonomikos raidai, įtaką finansinėms sąlygoms platesne prasme ir galiausiai makroekonominei raidai bei infliacijai ECB daro nustatydamas trumpalaikes pagrindines palūkanų normas. Tačiau dėl 2008 m. pasaulinės finansų krizės ir pasikeitusio mūsų ekonomikos veikimo pagrindinės palūkanų normos priartėjo prie savo faktinės apatinės ribos, todėl tolesnis jų mažinimas iš esmės nebūtų turėjęs jokio poveikio arba jis būtų buvęs labai nedidelis. Dėl šios priežasties ECB ėmėsi kitų priemonių, kad infliacija nebūtų per maža per ilgai ir kad ji būtų grąžinta į Valdančiosios tarybos siekiamą 2 % vidutiniu laikotarpiu lygį. Turto pirkimo programa (TPP) yra viena iš tokių priemonių, kurias ECB gali naudoti minėtiems tikslams pasiekti. Grynieji pirkimai pagal TPP baigėsi 2022 m. liepos mėn., ir vis dar vykdomas visų pagrindinių sumų, gautų iš pagal šią programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, reinvestavimas.
Kaip veikia TPP?
ECB ir nacionaliniai centriniai bankai pagal TPP pirko įvairaus turto, įskaitant vyriausybės obligacijas, Europos viršvalstybinių institucijų išleistus vertybinius popierius, įmonių obligacijas, turtu užtikrintus vertybinius popierius ir padengtąsias obligacijas. Yra trys pagrindiniai būdai, kaip toks pirkimas veikia finansines sąlygas platesne prasme, o galiausiai – ekonomikos augimą ir infliaciją. Tai:
Tiesioginis poveikis
Kai ECB perka privačiojo sektoriaus turto, pavyzdžiui, turtu užtikrintų vertybinių popierių ir padengtųjų obligacijų, susietų su namų ūkiams ir verslo įmonėms bankų teikiamomis paskolomis realiojoje ekonomikoje, padidėja šio turto paklausa, dėl to didėja jo kaina. Tai skatina bankus teikti daugiau paskolų, o jas jie vėliau gali panaudoti naujiems turtu užtikrintiems vertybiniams popieriams ar padengtosioms obligacijoms leisti ir parduoti. Padidėjus paskolų pasiūlai, paprastai sumažėja verslo įmonėms ir namų ūkiams bankų teikiamo skolinimo palūkanų normos, dėl to pagerėja finansinės sąlygos platesne prasme.
Investicijų portfelio perbalansavimas
ECB pirko privačiojo ir viešojo sektorių turtą iš tokių investuotojų, kaip pensijų fondai, bankai ir namų ūkiai. Šie investuotojai gali nuspręsti lėšas, gautas pardavus minėtą turtą ECB, investuoti į kitą turtą. Padidinus turto paklausą platesne prasme, investicijų portfelio perbalansavimo mechanizmas didina kainas ir mažina pajamingumą, net ir turto, kuriam turto pirkimo programa nėra tiesiogiai skirta. Dėl to mažėja verslo įmonių, norinčių gauti finansavimą kapitalo rinkose, sąnaudos (faktinė rinkos palūkanų norma). Kartu sumažėjęs vertybinių popierių pajamingumas skatina bankus skolinti verslo įmonėms ir namų ūkiams. Paprastai, kai bankai daugiau skolina realiajai ekonomikai, paskolų kaina namų ūkiams ir įmonėms mažėja. Kita vertus, investuotojams nusprendus už papildomas lėšas pirkti didesnio pajamingumo turto ne euro zonoje, gali susilpnėti euro kursas ir dėl to atitinkamai padidėti infliacinis spaudimas.
Ir tiesioginis poveikis, ir investicijų portfelio perbalansavimas gerina euro zonos verslo įmonių ir namų ūkių finansines sąlygas platesne prasme. Taigi turto pirkimo programa, mažindama finansavimo kainą, gali skatinti investavimą ir vartojimą. Kai infliacija yra per maža, dinamiškesnė tiek verslo įmonių, tiek vartotojų sukuriama paklausa galiausiai prisideda prie infliacijos grįžimo į 2 % vidutiniu laikotarpiu lygį.
Informacinis poveikis
Kai infliacija yra per maža pernelyg ilgai, turto pirkimai taip pat yra ženklas, kad centrinis bankas dar gana ilgą laiką nedidins mažų pagrindinių palūkanų normų. Tai mažina rinkos kintamumą ir neužtikrintumą dėl palūkanų normų pokyčių ateityje. Dėl to verslo įmonėms ir namų ūkiams lengviau priimti investicinius sprendimus. Už ilgalaikes paskolas mokamos palūkanos ir toliau nedidės, nes bankai orientuosis į tai, kad palūkanų normos dar gana ilgą laiką bus nedidelės.
Atnaujinimas: šis paaiškinimas paskutinį kartą atnaujintas 2022 m. lapkričio 25 d., siekiant atspindėti grynųjų turto pirkimų pabaigą.