Kas yra centrinis bankas?
2015 07 10
Centrinis bankas – tai valstybės institucija, atsakinga už vienos šalies ar šalių grupės valiutos valdymą ir pinigų pasiūlos, t. y. apyvartoje cirkuliuojančių pinigų kiekio, kontrolę. Pagrindinis daugelio centrinių bankų uždavinys – palaikyti kainų stabilumą. Kai kuriose šalyse centriniai bankai yra teisiškai įpareigoti imtis visišką užimtumą skatinančių priemonių.
Viena pagrindinių bet kurio centrinio banko turimų priemonių – įgyvendinant pinigų politiką nustatyti palūkanų normas, t. y. pinigų kainą. Centrinis bankas nėra komercinis bankas. Jame gyventojai negali atsidaryti sąskaitų ar prašyti paskolų. Kadangi jis yra valstybės įstaiga, jis nesiekia pelno.
Tačiau komerciniams bankams jis teikia įprasto banko paslaugas – būtent taip jis gali daryti poveikį pinigų ir kreditų srautams ekonomikoje, kad būtų užtikrintas kainų stabilumas. Komerciniai bankai gali skolintis pinigų iš centrinio banko. Paprastai jie skolinasi labai trumpam laikui skubiems poreikiams tenkinti. Norėdami pasiskolinti iš centrinio banko jie turi pateikti įkaitą – tam tikros vertės turtą, pavyzdžiui, vyriausybės ar įmonės obligacijų. Šis turtas pateikiamas kaip garantija, kad skola bus grąžinta.
Būna, kad komerciniai bankai teikia ilgalaikes paskolas tam panaudodami trumpalaikių indėlių lėšas. Tada jiems gali kilti likvidumo problemų, t. y. kai pinigų skolai grąžinti bankai turi, tačiau negali greitai paversti jų grynaisiais. Būtent tokiais atvejais gali padėti centrinis bankas – paskutinis skolinimosi šaltinis. Tai padeda išlaikyti finansų sistemą stabilią. Be pinigų politikos, centriniai bankai gali vykdyti ir daug kitų funkcijų. Paprastai jie leidžia į apyvartą banknotus ir monetas, dažnai užtikrina sklandų mokėjimo sistemų veikimą bankams ir prekybai finansinėmis priemonėmis, valdo užsienio atsargas, informuoja visuomenę apie ekonomikos būklę. Daugelis centrinių bankų vykdo komercinių bankų priežiūrą, kad skolintojai neprisiimtų per daug rizikos. Taip jie padeda užtikrinti finansų sistemos stabilumą.