Atsakymas į Europos Parlamento pastabas, pateiktas jo rezoliucijoje dėl ECB 2022 m. metinės ataskaitos

Šis dokumentas skelbiamas tuo metu, kai Europos Parlamentui teikiama ECB 2023 m. metinė ataskaita. Jame pateikiami atsakymai į Europos Parlamento rezoliucijoje dėl praėjusių metų ECB metinės ataskaitos iškeltus klausimus ir reikalavimus^[1]. Dokumentas išdėstytas pagal temas. Juo siekiama aiškiau išdėstyti ECB politiką ir stiprinti dialogą su Europos Parlamentu bei visuomene svarbiais Europos Parlamento narių iškeltais klausimais^[2]. ECB tokius atsakymų dokumentus Europos Parlamento siūlymu skelbia nuo 2016 m.

1 Pinigų politika ir ekonominė raida

Atsakydamas į raginimą imtis visų būtinų priemonių pagal savo įgaliojimus, kad būtų sumažintas infliacijos lygis, ECB pažymi, kad yra pasiryžęs užtikrinti, jog infliacija laiku grįžtų į jo siekiamą 2 % vidutiniu laikotarpiu lygį. Šiuo tikslu ECB ėmėsi kelių veiksmų. Nuo 2022 m. liepos mėn. iki 2023 m. rugsėjo mėn. ECB padidino savo pagrindines pinigų politikos palūkanų normas net 450 bazinių punktų. ECB jau 2021 m. gruodžio mėn. pradėjo normalizuoti savo pinigų politiką paskelbdamas apie nuoseklų kai kurių turto pirkimų nutraukimą. 2022 m. pirmąjį pusmetį, kuriam buvo būdingas išskirtinis neapibrėžtumas, gauta informacija pamažu patvirtino, kad infliacija greičiausiai bus per didelė ilgiau, nei buvo iš pradžių manyta. Nuo tada ECB didino pinigų politikos palūkanų normas precedento neturinčiu tempu ir mastu. Bet kuriuo atveju tikėtina, kad, jeigu palūkanų normas būtų pradėta didinti anksčiau, poveikis infliacijai trumpuoju ir ilgesniu laikotarpiais būtų buvęs tik ribotas. Įvairių ekonominių zonų ekonominės ir finansinės sąlygos skiriasi. Todėl palyginimai su kitose jurisdikcijose, ypač JAV, taikytomis pinigų politikos priemonėmis turėtų būti vertinami atsargiai. Būsimais sprendimais, kurie bus priimami vadovaujantis gaunamaisiais duomenimis, bus užtikrinta, kad pinigų politikos palūkanų normos būtų pakankamai ribojančio lygio tol, kol reikės. ECB pinigų politika, stabilizuojanti infliaciją ties 2 % lygiu vidutiniu laikotarpiu, prisideda prie tvaraus ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo. Be to, į kainų stabilumą orientuota pinigų politika padeda apriboti dėl didelės infliacijos atsirandančią nelygybę. Mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams infliacija paprastai daro didesnį poveikį, nes jie išleidžia didesnę savo pajamų dalį ir turi mažesnes finansines atsargas.

Kalbant apie susirūpinimą dėl antrinio poveikio, įmonių ir namų ūkių infliacijos lūkesčių išsibalansavimo bei darbo užmokesčio ir kainų spiralės susidarymo galimybės, pažymėtina, jog naujausi duomenys leidžia tikėtis, kad tokių reiškinių rizika sumažėjo ir tebėra nedidelė. Naujausi duomenys patvirtina, kad tęsiasi dezinfliacijos procesas ir pradeda lėčiau augti darbo užmokestis. Derybos dėl darbo užmokesčio siekiant kompensuoti pinigų nuvertėjimą (infliaciją) sukelia tam tikrą antrinį poveikį, tačiau dėl to nenusidarė save palaikanti spiralė. Tokia rizika natūraliai didėja priklausomai nuo to, kiek laiko ir kokiu mastu infliacija yra nukrypusi nuo 2 % tikslo. Tačiau infliacija smarkiai sumažėjo ir prognozuojama, kad tikslinį lygį ji pasieks 2025 m. viduryje. Tai iš dalies rodo ryžtingus ECB pinigų politikos veiksmus. Vertindamas savo pinigų politikos poziciją, ECB toliau stebi infliacijos poveikį visiems atitinkamiems realiesiems ir nominaliesiems kintamiesiems, siekdamas užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į jo tikslinį 2 % vidutiniu laikotarpiu lygį. Tiek profesionaliųjų prognozuotojų ilgalaikiai infliacijos lūkesčiai, tiek rinka pagrįsti rodikliai ir toliau buvo arti tikslinio 2 % infliacijos lygio, o vartotojų lūkesčiai šiek tiek padidėjo. ECB ir toliau atidžiai stebi visus šiuos pokyčius.

Kalbant apie raginimą teikti daugiau informacijos apie neutralios palūkanų normos stebėseną ir nustatymą, pažymėtina, kad tokia norma nestebima, o jos apskaičiavimas susijęs su daugeliu vertinimo ir modelio specifikacijos problemų. Neutrali palūkanų norma apibrėžiama kaip palūkanų norma, kuri nedaro nei skatinamojo, nei stabdomojo poveikio. ECB ekspertai naudoja įvairius įverčius, norėdami įvertinti neutralios palūkanų normos lygį ir pokyčius. Šios normos euro zonoje cikliniai rodikliai pastebimai padidėjo po COVID-19 pandemijos. Tačiau mažai tikėtina, kad lėtai kintantys įverčiai, pagrįsti ilgalaikėmis ekonominėmis tendencijomis, būtų labai padidėję nepasikeitus struktūriniams ekonominiams veiksniams (produktyvumo augimui, demografijai ir rizikos vengimui). Šių metų pradžioje ECB ekspertai paskelbė daugiau informacijos apie neutralios palūkanų normos naudojimą ir apribojimus^[3]. Pažymėtina, kad centriniai bankai tik apskaičiuoja, o ne nustato neutralias palūkanų normas.

Kalbant apie tai, ką reiškia „vidutinis laikotarpis“ siekiant infliacijos tikslo, ir apie labiau kokybinio požiūrio į kainų stabilumą paieškas, pažymėtina, kad nėra jokios tikslios skaitinės „vidutinio laikotarpio“ ex ante apibrėžties, o tikslaus skaitinio bendrosios infliacijos tikslinio lygio nustatymas yra labai svarbus įtvirtinant infliacijos lūkesčius. Tai buvo paaiškinta, pavyzdžiui, ankstesniame ECB atsakymo į pastabas dokumente^[4]. Orientavimasis į vidutinį laikotarpį leidžia toleruoti neišvengiamus trumpalaikius infliacijos nuokrypius nuo siekiamo lygio. Tai taip pat padeda atsižvelgti į pinigų politikos poveikio ekonomikai ir infliacijai vėlavimą ir kintamumą. Vidutinio laikotarpio trukmė skiriasi priklausomai nuo tokių sąlygų kaip infliacijos nuokrypio nuo tikslinio lygio priežastis, dydis ir trukmė. Kalbant apie tikslinio infliacijos lygio apibrėžtį, pažymėtina, kad 2021 m. strategijos peržiūroje padaryta išvada, kad kainų stabilumas geriausiai palaikomas, kai siekiama simetrinio 2 % dydžio infliacijos tikslo vidutiniu laikotarpiu^[5]. Toks kiekybinis infliacijos tikslas yra aiškus infliacijos lūkesčių pagrindas, atliekantis esminį vaidmenį palaikant kainų stabilumą. Iš tiesų dauguma infliacijos lūkesčių ir toliau iš esmės buvo įsitvirtinę ties 2 % lygiu, nepaisant pastaruoju metu labai pakilusio infliacijos lygio. Tai rodo, kad ECB tikslas yra gerai suprantamas ir patikimas.

Kalbant apie raginimą ECB iš esmės peržiūrėti ir patobulinti savo modelius, naudojamus rengiant pinigų politikos poziciją, svarbu pabrėžti, kad ECB nuolat peržiūri ir atnaujina savo modelius^[6]. Rengdamas prognozes ECB taiko daug įvairių modelių. Taikant šiuos modelius naudojama duomenų empirinių tendencijų informacija, papildyta ekspertų vertinimu ir rizikos analizėmis. Tokį metodą ECB taiko jau 25 metus. Paaiškėjo, kad tai patikimas būdas derinti papildomas alternatyvias priemones, kurias galima lanksčiai pritaikyti reaguojant į nenumatytus įvykius ir naujus iššūkius. Pavyzdžiui, po pasaulinės finansų krizės buvo nesudėtinga ECB priemones papildyti nestandartinėmis pinigų politikos priemonėmis. ECB taip pat yra pakoregavęs savo modelius ir nuolat juos tobulina, kad būtų geriau atsižvelgiama į su klimatu susijusią riziką. Tai padės ECB įvertinti, pavyzdžiui, staigių temperatūros pokyčių arba anglies dioksido apmokestinimo poveikį vidutiniu laikotarpiu. Taip pat buvo laiku atliktos modelių peržiūros ir išplėtimas, kad būtų galima išnagrinėti išskirtinius įvykius ir pokyčius, vykstančius nuo 2020 m. Buvo įtrauktos pandemijos metu išryškėjusios epidemiologinės ypatybės ir energetikos sektoriaus bei gamybos struktūrų išskaidymas po to, kai prasidėjo Rusijos karas prieš Ukrainą. Pastaraisiais metais vykę sukrėtimai neturi precedento istoriniu požiūriu, todėl institucijų prognozių rengėjai neišvengiamai galėjo padaryti didesnes prognozių klaidas^[7]. ECB nuodugniau peržiūrės savo modelius, jei paaiškės, ar šie sukrėtimai iš esmės pakeitė ekonomikos struktūrą. Iki to laiko patikimiausias būdas spręsti neapibrėžtumo problemą ir toliau bus modelių rinkinio taikymas.

Atsakydamas į raginimą analizuoti infliaciją lemiančius pasiūlos ir (arba) paklausos veiksnius, ECB pažymi, kad jis atlieka išsamią analizę^[8]. Tyrimai rodo, kad pastarojo meto infliacijos šuolį iš pradžių daugiausia lėmė pasiūlos veiksniai. Jie visų pirma apėmė pokyčius energijos rinkose. Kiti veiksniai buvo žaliavų kainų pokyčiai, trikdžių pasaulinėse tiekimo grandinėse poveikis ir su pandemija susijęs darbo jėgos trūkumas. Vis dėlto laikui bėgant tiekimo sukrėtimai sumažėjo, o santykinė paklausos veiksnių svarba padidėjo. Tai ypač pasakytina apie paslaugų sektorių, kuriame prislopinta paklausa lėmė didelį kainų kilimą po to, kai buvo panaikinti pandemijos apribojimai (pvz., poilsio ir kelionių segmentuose).

2 Finansinis stabilumas

Kalbant apie raginimą stebėti neveiksnių paskolų padėtį, pažymėtina, kad bankų turto kokybės stebėsena yra neatsiejama ECB reguliariai vykdomų finansinio stabilumo vertinimų dalis. Finansinis stabilumas yra būtina kainų stabilumo sąlyga. Visų pirma prasta turto kokybė gali pakenkti bankų vykdomai tarpininkavimo veiklai ir finansiniam stabilumui. Savo finansinio stabilumo vertinimus ECB pristato kas pusmetį skelbiamoje Finansinio stabilumo apžvalgoje, į kurią būna įtraukta turto kokybės pokyčių analizė. 2023 m. lapkričio mėn. leidinyje daroma išvada, kad didesnės skolos tvarkymo išlaidos vis labiau kelia sunkumų įsiskolinusioms įmonėms, namų ūkiams ir valstybėms, nors griežtesnių finansinių sąlygų poveikis dar nėra visiškai juntamas^[9]. Taip pat pažymima, kad jau kelerius metus nuo Bendro priežiūros mechanizmo (BPM) sukūrimo mažėjo bankų neveiksnių paskolų ir viso paskolų portfelio santykis. Pažymima, kad 2023 m. pirmąjį pusmetį šis santykis stabilizavosi ties nemažai metų buvusio žemiausio lygio riba ir kad atsiranda požymių, jog didėja kai kurių paskolų portfelių nuostoliai^[10]. ECB tarnautojai toliau analizuoja politikos pokyčius ir teikia rekomendacijas dėl makroprudencinės politikos, skirtos neveiksnių paskolų problemai spręsti. Tai papildo iš mikroprudencinės perspektyvos vykdomą BPM darbą.

3 Klimato kaitos aspektai pinigų politikoje

Vertindamas klimato kaitos poveikį savo gebėjimui palaikyti kainų stabilumą, ECB toliau integruoja klimato kaitos aspektus į savo makroekonomines ekspertų prognozes ir tobulina savo pagrindinius makroekonominius modelius, siekdamas atsižvelgti į švelninimo politiką. Tai ECB padėjo įvertinti įvairias rizikas. Viena vertus, ECB nagrinėja fizinę klimato kaitos ir ekosistemų nykimo riziką. Kita vertus, jis analizuoja pereinamojo laikotarpio riziką, kylančią dėl perėjimo prie neutralaus anglies dioksido poveikio ekonomikos arba dėl reglamentavimo pokyčių, ribojančių gamtinių išteklių naudojimą. Kalbant apie fizinę riziką, pažymėtina, kad ECB toliau vertina ekstremalių oro sąlygų poveikį infliacijai^[11]. ECB taiko naujoviškus modeliavimo metodus ir nagrinėja, kaip šį poveikį būtų galima įtraukti į makroekonomines prognozes. Be to, ECB siekia pritaikyti struktūrinius modelius ir laiko eilučių priemones, kad galėtų įvertinti staigių ir sudėtinių fizinių klimato pokyčių poveikį infliacijai ir realiajai ekonomikai. Visa tai turi būti vertinama tiek suvestiniu, tiek sektorių lygmeniu. Kalbant apie perėjimo riziką, atkreiptinas dėmesys į ECB siekį turėti naujausius modelius, pagal kuriuos bus analizuojamas su klimato kaita susijusių pertvarkų politikos makroekonominis poveikis. Pavyzdžiui, taikant tokius modelius būtų galima įvertinti žaliosios diskretinės fiskalinės politikos poveikį ekonomikos augimui ir infliacijai trumpuoju laikotarpiu ir ES politikos poveikį vidutinės trukmės laikotarpiu^[12]. Tokios analizės leidžia ECB geriau integruoti klimato kaitos švelninimo politikos poveikį į ekspertų makroekonomines ir fiskalines prognozes, taip pat į makroekonominius modelius. Vertinant ateities perspektyvą, pažymėtina, kad naujajame 2024–2025 m. su klimato kaita ir gamta susijusiame plane yra aprašytos ECB pastangos toliau tyrinėti kitus būdus, kaip su gamta susijusi rizika veikia mūsų ekonomiką ir finansų sistemą^[13]. Šios iniciatyvos taip pat padės geriau suprasti galimus klimato kaitos ir gamtos būklės blogėjimo padarinius kainų stabilumui.

Atsakydamas į raginimą spręsti rinkos nepakankamumo problemas ir kartu laikytis rinkos neutralumo principo, ECB pažymi, kad ir toliau vadovausis Sutarties „atviros rinkos ekonomikos esant laisvai konkurencijai principu, palankiu veiksmingam išteklių paskirstymui“. Rinkos neutralumas labiau yra praktinė priemonė, o ne teisinis reikalavimas. Ji gali padėti užtikrinti, kad ECB intervencijos į rinką atitiktų atviros rinkos ekonomikos principą. ECB, siekdamas savo tikslų ir laikydamasis atitinkamų Sutarties principų, gali pagrįstai nukrypti nuo rinkos neutralumo siekio. Pavyzdžiui, vadovaudamasi 2021 m. ECB kovos su klimato kaita veiksmų planu, Valdančioji taryba priėmė sprendimą nuo 2022 m. spalio 1 d. bendrovių obligacijų portfelį perorientuoti į geresnių klimato srities veiklos rezultatų pasiekusius emitentus reinvestuojant išpirkimus^[14]. Tai buvo būtina siekiant sumažinti įmonių obligacijų portfelio išmetamo anglies dioksido kiekio rodiklį ir su juo susijusią Eurosistemos balanse susikaupusią klimato riziką. Tai taip pat suteikė ECB galimybę atsižvelgti į savo antrinį tikslą. Iki šiol gauti rezultatai yra perspektyvūs. Pirmaisiais metais po to, kai pradėjome atitinkamai kreipti reinvestavimo srautus, t. y. 2022 m. spalio mėn. – 2023 m. spalio mėn., ECB įmonių obligacijų pirkimo srautų svertinis taršos anglies dioksidu intensyvumas sumažėjo daugiau kaip 65 %. ECB numato, kad jo įmonių sektoriaus portfelių priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas tęsis visus 2024 m. ir padės siekti Paryžiaus susitarimo tikslų.

Kalbant apie žaliąsias tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas ar panašias priemones, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal savo įgaliojimus Valdančioji taryba yra įsipareigojusi savo priemones nuolat peržiūrėti ir įvertinti iš antrinio tikslo perspektyvos, nepažeidžiant kainų stabilumo tikslo. 2021 m., atlikdamas strategijos peržiūrą, ECB svarstė refinansavimo operacijų, kuriomis būtų siekiama žaliojo tikslo, klausimą. Tokios operacijos paskatintų bankus didinti žaliąjį skolinimą, pavyzdžiui, tai darantiems siūlant palūkanų normos diskontą. Tačiau atliekant peržiūrą nustatyta, kad šiuo metu vis dar susiduriama su dideliais iššūkiais, susijusiais su duomenų aprėptimi ir kokybe, tinkamų žaliųjų tikslinių kriterijų apibrėžtimis, tikrinimo procesais ir pajėgumais. Neseniai peržiūrėjus kitas klimato ir gamtos plane numatytas priemones, paaiškėjo, kad įmonių turto pirkimams didesnį poveikį daro klimato aspektas. Be to, prieita prie išvados, kad finansiniam įkaitui taikomas įvertinimas mažesne nei rinkos verte yra pakankama apsauga nuo su klimatu susijusios finansinės rizikos^[15]. ECB toliau įgyvendina priemonę, kuria siekiama apriboti didelį anglies pėdsaką turinčių subjektų išleisto turto dalį, kurią bankai gali pateikti kaip finansinį įkaitą skolindamiesi iš Eurosistemos. Be to, ECB, neviršydamas savo įgaliojimų, išnagrinės, ar reikia toliau integruoti klimato kaitos klausimus į pinigų politikos priemones ir portfelius. Šį jo įsipareigojimą taip pat atspindi neseniai priimti ECB pinigų politikos įgyvendinimo operacinės sistemos pakeitimai^[16].

Kalbant apie ECB vykdomą klimato rizikos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis, pažymėtina, kad ECB ir toliau aktyviai dirbs šiuo klausimu. ECB dar labiau pagilino žinias apie scenarijų analizės naudojimą finansinei rizikai, kylančiai dėl klimato kaitos, įvertinti. Be kita ko, ECB pirmininkavo Finansų sistemos žalinimo tinklo (angl. Network for Greening the Financial System, NGFS)^[17] Scenarijų kūrimo ir analizės darbo grupei. ECB atliekamu klimato rizikos testavimu nepalankiausiomis sąlygomis vertinamas atsparumas perėjimo ir fizinei rizikai. Atliekamas ne finansų bendrovių ir euro zonos bankų, taip pat pačios Eurosistemos balanso testavimas nepalankiausiomis sąlygomis. Jis grindžiamas bendrųjų makroekonominių prognozių ir NGFS parengtų scenarijų prognozėmis, o jo metu taikomos įvairios prielaidos dėl būsimos klimato politikos. ECB atliktas antrasis visą ekonomiką apimantis klimato rizikos testavimas nepalankiausiomis sąlygomis parodė, kad euro zonos ekonomikai ir finansų sistemai būtų labai naudinga veikti neatidėliojant ir ryžtingai. Taip būtų ne tik optimaliai toliau siekiama neutralaus poveikio klimatui tikslo, ilgainiui apribojant fizinį klimato kaitos poveikį, bet ir būtų sumažinta finansinė rizika^[18]. Pagal šį scenarijų rizika finansiniam stabilumui būtų apribota, jei įmonės ir namų ūkiai galėtų tvarkingai finansuoti savo žaliąsias investicijas. Be to, ECB kartu su Europos priežiūros institucijomis ir Europos sisteminės rizikos valdyba šiuo metu dalyvauja atliekant klimato rizikos testavimą nepalankiausiomis sąlygomis tinkamumo 55 % tikslui kontekste. Šio darbo tikslas – įvertinti finansų sektoriaus atsparumą, taikant pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį. Šį vienkartinį testavimą planuojama užbaigti iki 2025 m. pirmojo ketvirčio. Jame daugiausia dėmesio skiriama visai ES finansų sistemai – vertinamas jos atsparumas pagal bazinį scenarijų ir du nepalankius scenarijus, apimančius laikotarpį iki 2030 m.

Dėl rezoliucijoje pateikto raginimo spręsti visus susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su ideologiniu šališkumu Europos Centriniame Banke, ypač dėl su klimato kaita susijusios politikos – ECB pažymi labai vertinąs mąstymo įvairovę, vykdo savo veiklą remdamasis faktais ir toliau veiks laikydamasis Sutartyse jam suteiktų įgaliojimų. Įvairovė ir įtrauktis yra įsitvirtinusios ECB darbo kultūroje. ECB yra įsipareigojęs puoselėti įtraukią darbo aplinką, kurioje nebūtų jokio pobūdžio diskriminacijos. Ši vizija išdėstyta daug institucijų apimančioje įvairovės ir įtraukties chartijoje^[19]. Chartijoje pabrėžiamas ECB įsipareigojimas kurti darbo aplinką, kurioje būtų puoselėjama pagarba ir orumas, taip pat tai, jog darbo vietos, kuriose skatinama įvairovė ir įtrauktis, padeda pagerinti pačių institucijų veiklos rezultatus ir atsparumą. ECB darbas pinigų politikos srityje grindžiamas jo pagrindiniu tikslu – kainų stabilumu. Kad galėtų tai padaryti, ECB privalo atsižvelgti į su klimatu ir gamta susijusią riziką tiek, kiek tai būtina kainų stabilumui palaikyti ir pinigų politikai vykdyti. Be to, siekdamas savo antrinio tikslo ir nepažeisdamas savo pagrindinio tikslo, ECB privalo remti Sąjungos bendrąsias ekonominės politikos kryptis, kad padėtų siekti Sąjungos tikslų. ECB yra įsipareigojęs atlikti savo vaidmenį laikydamasis savo įgaliojimų ir pagal ES teisę. Institucijos, kompetentingos nustatyti šias bendrąsias politikos kryptis, pabrėžė, kad kova su klimato kaita taip pat yra vienas iš Sąjungos ekonominės politikos prioritetų.

4 Skaitmeninis euras

Atsakydamas į teiginį, kad skaitmeninis euras neturi pakeisti grynųjų pinigų, juo turi būti gerbiamas piliečių ir įmonių privatumas ir jis neturi kelti pavojaus finansiniam stabilumui, ECB dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą ir toliau teikti grynuosius pinigus, o kartu kurti ir skaitmeninį eurą, kuriuo būtų užtikrintas aukštas privatumo lygis, taip pat priemones, skirtas pinigų politikos perdavimui ir finansiniam stabilumui apsaugoti. ECB pritaria Europos Komisijos pasiūlymams dėl bendrosios valiutos teisės aktų paketo. Priimti, jie užtikrintų, kad vis labiau skaitmenizuotame pasaulyje visada būtų galima atsiskaityti viešaisiais pinigais – ir grynaisiais, ir skaitmeniniu euru^[20]. Skaitmeninis euras papildytų grynuosius pinigus, o ne juos pakeistų. Jis cirkuliuotų kartu su grynaisiais pinigais ir padėtų patenkinti vis didėjantį vartotojų poreikį sparčiai ir saugiai atsiskaityti skaitmeninėmis priemonėmis^[21]. Tai būtų elektroninė grynųjų eurų forma, į skaitmeninį amžių perkelianti gryniesiems pinigams būdingus ypatumus. Skaitmeninis euras būtų sukurtas taip, kad būtų užtikrintas didesnis privatumas, nei naudojantis kitais skaitmeninio mokėjimo būdais, taip pat būtų numatytos tam tikros priemonės pinigų politikos perdavimui ir finansiniam stabilumui apsaugoti^[22]. Konkrečiai, už laikomas skaitmeninio euro sumas nebūtų atlyginama, be to, būtų nustatyti tam tikri skaitmeninių eurų sumų, kurias gali turėti fiziniai asmenys, apribojimai. Analitinė apribojimų nustatymo metodika bus apibrėžta ECB bendradarbiaujant su bankais ir kitais rinkos dalyviais.

Reaguodamas į pastabą, kad skaitmeninio euro įvedimas priklauso nuo Europos Parlamento ir Tarybos, kaip teisėkūros institucijų, sprendimo, ECB dar kartą patvirtina, kad galimas Valdančiosios tarybos sprendimas išleisti skaitmeninį eurą būtų priimtas tik po to, kai būtų priimtas toks teisės aktas. Platus politinis pritarimas skaitmeniniam eurui bus labai svarbus Eurosistemai sprendžiant, ar išleisti skaitmeninį eurą. ECB yra įsipareigojęs toliau glaudžiai bendradarbiauti su europinėmis ir valdžios institucijomis skaitmeninio euro projekto klausimais. Be kita ko, ECB reguliariai dalyvaus Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos (ECON) komitete ir po to, kai bus baigti teisėkūros procedūra priimamų teisės aktų svarstymai. Iš tiesų, Komisijos pasiūlyme dėl skaitmeninio euro yra nustatyta, kad ECB turėtų reguliariai teikti ataskaitas apie skaitmeninio euro raidą. Be to, ECB yra pasirengęs teikti techninę pagalbą ir taip prisidėti atliekant teisėkūros darbą ir laiku priimant reglamentą.

5 Kriptoturtas ir kibernetinis saugumas

Kalbant apie kibernetinių išpuolių riziką, ECB pažymi, kad jis ir toliau yra labai budrus ir pasirengęs galimiems kibernetiniams išpuoliams, atidžiai stebi galimas grėsmes ir prireikus koreguoja savo apsaugos priemones, glaudžiai bendradarbiaudamas su Europos centrinių bankų sistemos ir BPM institucijomis, taip pat su kitomis ES institucijomis, įstaigomis ir agentūromis. Kalbant apie TARGET^[23] paslaugas, kuriomis užtikrinamas laisvas grynųjų pinigų, vertybinių popierių ir finansinio įkaito judėjimas visoje Europoje, pažymėtina, kad šias paslaugas teikiantys nacionaliniai centriniai bankai (NCB) toliau budriai rūpinasi savo saugumu ir atsparumu. Jie atidžiai stebi visas kylančias grėsmes ir imasi būtinų veiksmų. Įdiegtos ir reguliariai peržiūrimos griežtos kibernetinio saugumo priemonės. Prireikus nusprendžiama imtis papildomų priemonių, kad būtų tinkamai apsaugotos sistemos. Pagal Eurosistemos finansų rinkų infrastruktūrų kibernetinio atsparumo strategiją ECB kartu su euro zonos NCB vykdo keletą įvairių iniciatyvų. Jomis siekiama padidinti subjektų kibernetinį atsparumą, o centriniai bankai veikia kaip prižiūrėtojai arba kaip katalizatorius. Pavyzdžiui, ECB koordinavo ir taikė TIBER-EU^[24]sistemą, sudarydamas sąlygas kontroliuojamoj aplinkoj atlikti pažangius, nuodugnius testus. Be to, taikydamas atitinkamus reikalavimus, ECB įvertino savo prižiūrimus subjektus, siekdamas, kad būtų nuolat gerinama jų kibernetinio atsparumo būklė. Siekdamas paskatinti viešąjį ir privatųjį sektorius imtis iniciatyvų strateginiais kibernetiniais klausimais, ECB pirmininkavo Euro kibernetinio atsparumo valdybai – visos Europos finansų rinkų infrastruktūrų, jų svarbiausių paslaugų teikėjų ir valdžios institucijų diskusijų forumui. Ši valdyba sukūrė dalijimosi kibernetine ir žvalgybos informacija iniciatyvinę grupę dalijimuisi kibernetinės žvalgybos informacija ir keitimuisi geriausia patirtimi. ECB taip pat dalyvavo diskusijose su kitais ES ir tarptautinio lygmens politikos formuotojais.

Kalbant apie naujų rūšių skaitmeninio turto, pavyzdžiui, kriptoturto, stebėseną ir su kibernetiniu saugumu, pinigų plovimu, mokestiniu sukčiavimu, teroristų finansavimu ir kita nusikalstama veikla, siejama su kriptoturto užtikrinamu anonimiškumu, susijusios rizikos stebėseną, ECB pabrėžia, kad toliau atidžiai stebi kriptoturto ekosistemos pokyčius ir vertina su tuo susijusią riziką. ECB ir toliau atvirai pasisako apie kriptoturto keliamą riziką, o ECB tarnautojai dalyvavo techninėse politikos diskusijose apie tai, kaip stebėti tokią riziką^[25]. Be to, ECB prisidėjo prie su kriptoturtu susijusios rizikos stebėsenos ir analizės ES ir tarptautiniu lygmenimis^[26]. Vykdydamas priežiūros funkciją, ECB prižiūri ir stebi mokėjimo schemas bei susitarimus ir reguliariai stebi atitinkamą kriptoturtu vykdomą veiklą. Tokia stebėsena apima tam tikrą svarbos euro zonai lygį pasiekusius skaitmeninius mokėjimo žetonus. ECB taip pat padeda Europos priežiūros institucijoms parengti techninius reguliavimo standartus, kad kriptoturto rinkoms būtų galima pradėti taikyti naują specialią tvarką pagal siūlomą Kriptoturto rinkų reglamentą. ECB atidžiai stebėjo naujosios ES kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu sistemos parengimą. Jis džiaugiasi galėsiantis pasveikinti Frankfurte įsikursiančią naująją kovos su pinigų plovimu instituciją ir pradėti su ja glaudų bendradarbiavimą. Be to, ECB toliau atidžiai stebėjo Finansinių veiksmų darbo grupės diskusijas dėl virtualiojo turto reguliavimo. Pagaliau ECB dalyvauja įvairių tarptautinius standartus nustatančių institucijų darbe. Taip jis toliau padeda rengti tarptautinius standartus, kuriais siekiama mažinti kriptoturto ir jo paslaugų teikėjų riziką, įskaitant riziką, kylančią dėl sąsajų su finansų sektoriumi.

6 Atskaitomybė, skaidrumas ir kiti klausimai

Reaguodamas į rezoliucijoje jam išsakytą raginimą išlaikyti atskaitomybės ir skaidrumo įsipareigojimą Europos Parlamentui, ECB pažymi teikiąs didelę reikšmę savo atskaitomybės santykiams su Europos Parlamentu ir ketina toliau skelbti savo atsakymus į Europos Parlamento pastabas, pateiktas jo rezoliucijoje dėl ECB metinės ataskaitos. Atskaitomybės santykis su Europos Parlamentu laikui bėgant keitėsi, formuojantis didesnės atskaitomybės ir skaidrumo reikalavimams. ECB yra įsipareigojęs nuolat tobulinti šias sritis, kad jos ir toliau būtų veiksmingos ir atitiktų savo paskirtį. Demonstruodami konstruktyvius tarpusavio santykius, 2023 m. ECB ir Parlamentas pasirašė susitarimą pasikeičiant laiškais, susisteminantį abiejų institucijų sąveikos praktiką centrinės bankininkystės srityje^[27]. Pagal šią praktiką ECB ketina ir toliau teikti išsamius atsakymus į Parlamento pastabas, pateiktas jo rezoliucijoje dėl ECB metinės ataskaitos. Atsakymų dokumentas skelbiamas ECB interneto svetainėje kartu su ECB metų ataskaita. Tai rodo ECB pastangas atskaitomybės ir skaidrumo klausimu. Apskritai paėmus, ECB palankiai vertina ne tik Europos Parlamento atliekamą tikrinimą, bet ir per bendravimą su Europos Parlamentu įgytas įžvalgas. Be to, ECB palankiai vertina per tai atsirandančias galimybes veiksmingiau paaiškinti ECB politiką išrinktiems atstovams ir piliečiams. ECB ir toliau reaguos į parlamentinę kontrolę vykdančio Europos Parlamento prašymus ir ieškos būdų, kaip pagerinti bendravimą su jo nariais pagal ES pirminės teisės nuostatas.

Dėl priminimo ECB, kad atskirame savo metinės ataskaitos skyriuje jis turėtų išdėstyti, kaip jis aiškina ir vykdo savo antraeilius tikslus, taip pat paaiškinti galimą jų poveikį savo pagrindiniams įgaliojimams – ECB pažymi, kad jo 2023 m. metinėje ataskaitoje yra specialus intarpas, kuriame paaiškinama, kaip į antrinį tikslą atsižvelgiama vykdant ECB pinigų politiką ir teikiant ataskaitas. Nepažeisdama kainų stabilumo tikslo, Valdančioji taryba, priimdama pinigų politikos sprendimus, atsižvelgia į aspektus, susijusius su antriniu tikslu. Antrinis tikslas aiškiai pripažįstamas ECB pinigų politikos strategijoje. Tai pažymėta ir atsakymo į Parlamento pastabas, pateiktas jo rezoliucijoje dėl ECB 2021 m. metinės ataskaitos, dokumente. Jei dvi priemonių rinkinio konfigūracijos yra vienodai tinkamos ir nedaro neigiamo poveikio kainų stabilumui, koreguodama savo pinigų politikos priemones, Valdančioji taryba pasirenka tą konfigūraciją, kuri yra palankiausia Sąjungos bendrajai ekonominei politikai ekonomikos augimo, užimtumo ir socialinės įtraukties srityse ir kuri, siekiant prisidėti prie platesnių Sąjungos tikslų, padeda saugoti finansinį stabilumą ir švelninti klimato kaitos poveikį. 2023 m. metinės ataskaitos intarpe išsamiau aprašyta, kaip ECB informuoja apie savo veiksmus, susijusius su antriniu tikslu. Ši tema aptariama banko spaudos konferencijose, posėdžių pinigų politikos klausimais ataskaitose ir įvairiuose kituose leidiniuose. Galiausiai, šiame intarpe paaiškinta, kur metinėje ataskaitoje galima rasti pranešimus apie pinigų politikos sprendimus ir pagrindines analizes, aktualias antriniam tikslui.

Reaguodamas į pareiškimą, kad vykdydamas skyrimo į pareigas procedūras, ypač susijusias su Bendru priežiūros mechanizmu, ateityje jis turėtų labiau atsižvelgti į Europos Parlamento prerogatyvas, ECB dar kartą patvirtina, kad jis teikia didelę reikšmę Europos Parlamento nuomonei ir visapusiškai gerbia jo vaidmenį skyrimo į pareigas procedūrose. ECB priežiūros valdybos pirmininko atranka buvo griežta ir skaidri, visapusiškai laikantis visų atitinkamų nuostatų. Atitinkamai ECB pasiūlė galutinį kandidatą, o Europos Parlamentas nusprendė jį patvirtinti. Šis procesas nustatytas BPM reglamente^[28], Europos Parlamento ir Europos Centrinio Banko tarpinstituciniame susitarime dėl demokratinės atskaitomybės vykdymo ir ECB pavestų uždavinių vykdymo priežiūros praktinių sąlygų įgyvendinant BPM^[29] bei Europos Sąjungos Tarybos ir ECB susitarimo memorandume dėl bendradarbiavimo dėl procedūrų, susijusių su BPM^[30].

Dėl raginimo ECB toliau gerinti savo komunikaciją apie centrinio banko politikos tikslus ir reagavimą į krizes – ECB siekia nuolat diegti naujoves ir pritaikyti savo komunikaciją prie besikeičiančios žiniasklaidos ir komunikacijos aplinkos, kad užtikrintų, jog jo pranešimai būtų perduodami veiksmingai. Ypač šiuo metu, kai padidėjusios kainos yra vienas pagrindinių europiečių rūpesčių, ECB siekia užmegzti ryšį su platesniu visuomenės ratu. Siekdamas dar kartą pabrėžti savo pagrindinį tikslą, t. y. sumažinti infliaciją, bankas komunikavo pasitelkdamas įvairius naujus formatus. Naujausi duomenys, gauti iš, pavyzdžiui, ECB apklausos apie vartotojų lūkesčius, patvirtina, kad televizija, radijas ir kita bendro pobūdžio žiniasklaida tebėra svarbūs kanalai šiam tikslui pasiekti^[31]. Todėl ECB atstovai stengiasi ir toliau aktyviai komunikuoti šiose žiniasklaidos priemonėse ir kituose kanaluose. Pavyzdžiui, pasitelkus naują ECB ir jūs iniciatyvą, aiškinama ECB politika, kaip bankas reagavo į pastarojo meto infliacijos šuolį ir jo sprendimus lemiančios priežastys. Esame pasiryžę pasiekti platesnį visuomenės ratą ir padėti išplėsti gyventojų žinias bei supratimą apie ECB politiką ir tikslus. Tokia visuomenės informavimo veikla tebėra vienas esminių veiksnių, padedančių didinti pinigų politikos veiksmingumą ir stiprinti pasitikėjimą centriniu banku, ypač krizių metu.

Reaguodamas į patarimą įsteigti vidaus vertinimo tarnybą, kuri galėtų atlikti jo politinių sprendimų ex post vertinimą, ECB pažymi, kad yra įsipareigojęs laikytis aukščiausių politikos formavimo standartų ir atlieka savo analizės ir sprendimų plataus masto vertinimus. ECB nuolat atlieka tikslines savo politikos peržiūras. Pavyzdžiui, 2024 m. kovo 13 d. Valdančioji taryba užbaigė trumpalaikių palūkanų normų valdymo operacinės sistemos peržiūrą^[32]. Be to, 2003 m. ir 2020–2021 m. ECB atliko strategijos peržiūras. Šių peržiūrų metu vertinant ECB pinigų politikos strategijos veiksmingumą buvo vertinama daug įvairių institucijos dalių. 2020–2021 m. buvo įtraukta ir visuomenė. Kaip paskelbta 2021 m., ateityje ECB ketina periodiškai atlikti savo pinigų politikos strategijos peržiūras. Kitas vertinimas numatomas 2025 m. Be to, daug įvairių išorinių ir ad hoc arba sistemingų ex post ECB vertinimų vykdo mokslininkai, nevyriausybinės organizacijos ir kiti subjektai. Taigi pinigų politikos formavimas ir vykdymas yra nuolat aptariami ir svarstomi. Šie procesai vertinami moksliniuose straipsniuose, įskaitant ir tuos, kurie rengiami prieš ECON komitete vykstančius reguliarius debatus pinigų politikos klausimais. Be to, apie juos diskutuojama ECB ir išorės subjektų rengiamose konferencijose. ECB toliau svarstys, kaip dar pagerinti savo politikos ex post vertinimą. Bankas siekia užtikrinti, kad jo vykdoma politika atitiktų centrinių bankų sektoriaus geriausią praktiką.

Dėl raginimo apsvarstyti galimybę stiprinti tarptautinį euro vaidmenį siekiant padidinti jo kaip atsargų valiutos patrauklumą – ECB dar kartą patvirtina, kad tarptautinį euro vaidmenį visų pirma palaiko glaudesnė ir visapusiškesnė ekonominė ir pinigų sąjunga (EPS), įskaitant kapitalo rinkų sąjungos sukūrimą ir bankų sąjungos kūrimo užbaigimą, vykdant patikimą ekonominę ir fiskalinę politiką euro zonoje. ECB pabrėžia, kad reikia toliau dėti pastangas siekiant užbaigti kurti EPS, ir palaiko šią politiką. Už tolesnę Europos ekonominės ir finansinės integracijos pažangą yra atsakingi teisės aktų leidėjai. Tai bus labai svarbu siekiant padidinti euro tarptautinio vaidmens atsparumą galimai labiau susiskaidžiusioje pasaulio ekonomikoje. Tvirti ekonomikos pagrindai, įskaitant tvarų skolos lygį, yra svarbūs tarptautinėms valiutoms poveikį darantys veiksniai. Pasaulinis valiutos patrauklumas labai priklauso nuo nuspėjamumo ir stabilumo. Kartu tarptautinės valiutos statusui didelės reikšmės turi ir infliacija. ECB tebėra įsipareigojęs palaikyti kainų stabilumą vidutiniu laikotarpiu. Ji toliau stebės tarptautinį euro vaidmenį ir skelbs savo analizės rezultatus atitinkamose ataskaitose^[33].

7 ECB instituciniai klausimai

Dėl raginimo toliau stengtis savo organizacijoje stiprinti visų lyčių asmenų lygias galimybes – ECB atkreipia dėmesį į savo įsipareigojimą gerinti ir palaikyti didesnę lyčių pusiausvyrą visame banke, kartu atsižvelgiant į įvairovę ir įtrauktį visose grupėse. Pastaraisiais metais ECB ir toliau strategiškai daug dėmesio skyrė lyčių įvairovei, įgyvendindamas specialią 2020–2026 m. lyčių pusiausvyros strategiją, kurioje numatyti lyčių lygybės tikslai iki 2026 m.^[34] 2023 m. gruodžio pabaigoje ECB darbo jėgos sudėtis pagal lytį ir toliau buvo palyginti subalansuota: 46 % darbuotojų buvo moterys ir 54 % – vyrai. Moterų dalis vyresniosios vadovybės ir apskritai visų vadovų lygmenyse sudarė atitinkamai 39 % ir 33 %. Tai ypač svarbu kuriant sektinus pavyzdžius ir skatinant mentorystę. Atotrūkis tarp lyčių ekspertų ir grupių vadovų lygmenyse vis dar kėlė susirūpinimą – moterys užėmė atitinkamai tik 43 % ir 36 % tokių pareigų. Analitikų lygmenyje moterų dalis toliau didėjo – moterys ėjo 56 % tokių pareigų. Dėl to dar labiau padidėjo talentingų moterų, galinčių siekti karjeros, skaičius. Siekiant užtikrinti lygias galimybes visoms lytims ir daugeliui kitų žmogaus tapatybės aspektų, buvo įgyvendinta nemažai priemonių. Tai ir įtraukūs pareigybių aprašymai, įvairialypės atrankos komisijos, tikslinė pagalba nepakankamai atstovaujamiems talentams specialiose karjeros mugėse^[35], speciali stipendija moterims ir moterų lyderystės programa. Be to, ECB siūlo mentorystės programas, suteikiančias galimybę sutelkti dėmesį į tam tikrus įvairovės aspektus, lanksčias darbo sąlygas, prieinamumą ir tinkamą pritaikymą skirtingų gebėjimų turintiems darbuotojams. Siekdami toliau plėtoti ir įgyvendinti šias priemones, ECB ir jo žmogiškųjų išteklių skyrius bendradarbiauja su įvairovės ambasadoriais iš įvairių veiklos sričių ir darbuotojų vadovaujamu įvairovės tinklu. ECB ir toliau įgyvendins lyčių įvairovės strategiją, atsižvelgdamas į įvairovę ir įtrauktį iš įvairių perspektyvų. Taip jis siekia kiekvienam darbuotojui suteikti galimybę darbe išnaudoti visą savo potencialą.

1 pav.

Mūsų tarnautojai ir stažuotojai pagal lytį

(procentinė darbo jėgos dalis pagal darbo užmokesčio kategorijas)

Reaguodamas į raginimą reguliariai persvarstyti savo etikos sistemą, ECB patvirtina, kad taip ir yra daroma. ECB atkreipia dėmesį į tai, kad, patobulinus Eurosistemos ir BPM etikos gaires^[36], šiuo metu peržiūrima ECB tarnautojų etikos sistema. Šia peržiūra siekiama užtikrinti, kad ECB personalo taisyklės atitiktų naujausius elgesio ir sąžiningumo standartus, įtrauktus į pirmiau minėtas gaires. Baigęs šiuo metu vykdomą ECB tarnautojų etikos sistemos peržiūrą, ECB informuos Europos Parlamentą apie jos rezultatus. ECB pažymi, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. aukšto lygio ECB tarnautojams taikomos griežtesnės taisyklės dėl privačių finansinių sandorių^[37]. Naujosios taisyklės gerokai patobulintos, palyginti su ankstesne tvarka, nes jose numatytos papildomos apsaugos priemonės ir nustatyta reguliari atitikties stebėsena. Todėl jos užtikrina, kad ECB ir toliau būtų vienas iš lyderių tarp institucijų, užtikrinančių gerą elgesį ir sąžiningumą Europoje ir tarptautiniu mastu.

Dėl rezoliucijoje išsakyto raginimo suderinti savo vidaus informavimo apie pažeidimus sistemą su ES pranešėjų apsaugos direktyva – ECB pažymi, kad ši direktyva skirta ES valstybėms narėms ir turėtų būti taikoma, kai Sąjungos pareigūnai ir kiti tarnautojai praneša apie pažeidimus, atsirandančius su darbu susijusiame kontekste, už savo darbo santykių su Sąjungos institucijomis, įstaigomis, organais ir agentūromis ribų^[38]. Vis dėlto, kaip jau minėta^[39], ECB sistema visiškai^[40] atitinka direktyvos principus. Ji yra patogi pranešėjams, nes išsaugomas jų anonimiškumas; be to, taikomos griežtos taisyklės siekiant apsaugoti pranešėjus nuo kerštavimo. 2023 m., t. y. trečiais priemonės taikymo metais, ji buvo naudojama daugiau kaip pusei informavimo apie pažeidimus ECB atvejų, daugiausia anonimiškai.