Ryžkimės keisti moterų vaidmenį namuose, darbe ir mūsų visuomenėje

ECB Pirmininkės Christinės Lagarde įrašas tinklaraštyje

2021 m. kovo 8 d.

Pasauliui patekus į COVID-19 pandemijos gniaužtus, praėjusieji metai buvo paženklinti netektimis. Daugybė žmonių mirė, neteko artimųjų. Kiti sunkiai kovojo, kad išgyventų – fiziškai, emociškai ir finansiškai.

Prabėgus vieniems pandemijos metams, aiškiai matome, kad socialinis ir ekonominis viruso poveikis ypač stipriai veikia moteris. Neproporcingai daug moterų dirba labiausiai nuo viruso nukentėjusiuose sektoriuose. Moterys dažniau turi neoficialų darbą, kuriam netaikomos vyriausybės paramos programos. Be to, daugybei moterų tenka rūpintis jauniausiais ir vyresniais šeimos nariais ir kartu bandyti išsaugoti savo karjerą.

Neramu, kad, sunkiai pasiekus pažangą kovojant už lyčių lygybę, dėl minėtų dalykų gali būti žengtas žingsnis atgal. Privalome tam užkirsti kelią.

Tačiau yra ir vilties, kad bus permainų. Egzistencinės krizės sutrikdo mūsų įprastą gyvenimo ritmą ir paskatina iš naujo pasverti kai kurias savo vertybes. Pandemija ne tik parodė mūsų visuomenės silpnąsias vietas, bet ir privertė mus keisti savo elgesį. Būtent čia aš įžvelgiu galimybę pakreipti dalykus į gerąją pusę.

Todėl šiandien, Tarptautinę moters dieną, kviečiu visus – tiek moteris, tiek vyrus – mesti iššūkį nusistovėjusiai mąstysenai ir ją keisti labiau atsižvelgiant į šiandienos poreikius. Turime daug ką nuveikti – namuose, darbe ir vadovaudami kitiems.

Pradėti turime nuo namų – karantino metu jie yra mūsų gyvenimo šerdis. Pandemija aiškiai parodė neapmokamo darbo disbalansą tarp moterų ir vyrų. Tačiau pamatėme ir tai, kad partneriai gali pasitempti. Kai kuriose šeimose tėvai, kurie patys turėjo dirbti iš namų ar buvo priversti dirbti trumpiau, ėmė rūpintis šeima ir namais, o motinos dirbo kritinės svarbos darbus už namų ribų.

Jeigu toks atotrūkis nuo tradicinių normų išliktų, moterys turėtų daugiau laisvės įgyvendinti savo ambicijas ir kitur – darbe ar visuomeniniame gyvenime. Aktyvesnis moterų dalyvavimas darbe, palaikomas tinkamos vaikų priežiūros sistemos ir lankstaus moterų ir vyrų darbo grafiko, būtų didelis žingsnis, siekiant sumažinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą. ES moterys per valandą uždirba vidutiniškai 14,1 % mažiau negu vyrai^[1]. Augdami namuose, kuriuose namų ruošos darbais dalijamasi tolygiau, vaikai įgauna teisingesnį negu ankstesnių kartų supratimą apie šeimos narių vaidmenį.

Tai, ką pradėjome namuose, turime tęsti darbo vietose. Per pandemiją dar kartą suvokėme, kad moterys dirba kritinės svarbos visuomenei darbus. Euro zonoje iš maždaug 18 mln. sveikatos priežiūros ir socialinių darbuotojų trys ketvirtadaliai yra moterys; panaši dalis moterų dirba ir švietimo srityje. Abu šie sektoriai – itin svarbūs pandemijos metu. Dabar, kai suvokta tikroji šių darbų vertė visuomenei, jie turėtų būti tinkamai pripažinti ir apmokami.

Taip pat reikia, kad daugiau moterų dirbtų mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse. Didesnis šiuos geriau apmokamus darbus dirbančių moterų skaičius padės sumažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumą. Be to, dirbantieji šiose srityse yra pagrindinė inovacijų varomoji jėga ir reikšmingai prisideda didinant ekonomikos skaitmenizaciją ir tvarumą.

Taigi ryžkimės keisti nusistovėjusį profesijų pasiskirstymą – skatinkime moteris ir merginas rinktis tas profesijas, kurias kol kas renkasi per mažai moterų. Šiandien skelbiame naują ECB stipendijos ekonomiką studijuojančioms moterims etapą. Šia stipendija siekiame padidinti moterų skaičių šioje srityje.

Šie klausimai spręstini ir vadovavimo srityje. Pandemijos metu turėjome progos pajusti moterų vadovavimo, ypač krizės metu, vertę. Per pandemiją atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad, bendradarbių vertinimu, moterys buvo veiksmingesnės vadovės negu vyrai. Moterims vadovėms geriau sekėsi bendrauti su savo darbuotojais^[2].

Tačiau tik 18,5 % ES šalių vyriausybių vadovų yra moterys^[3]. Moterys sudaro daugiau nei pusę ES gyventojų (51 %), bet ne daugiau kaip trečdalį šalių parlamentarų^[4]. Nė vienam iš euro zonos centrinių bankų, kurių valdytojus skiria šalių vyriausybės, nevadovauja moteris.

Moterų nėra daug ir įmonių valdybose. Tik 7,5 % didžiausių Europos biržinių bendrovių generaliniai direktoriai yra moterys^[5].

Vyresniųjų vadovų pareigas einančių moterų skaičius ECB 2013–2019 m. daugiau nei padvigubėjo. Sieksime, kad iki 2026 m. ši dalis padidėtų iki 40 %.

Taigi ryžkimės keisti tai, kaip vadovaujame, ir siekime didesnės valdybų, parlamentų ir vyriausybių sudėties įvairovės. Tolygesnis darbų pasidalijimas namuose ir karjeros galimybių atvėrimas moterims suteiks joms daugiau galimybių dar labiau prisidėti prie visuomenės gyvenimo, įsitraukti į politiką ir tapti daugelio tų, kuriuos reikia išgirsti, balsu.

Tad imkimės veiksmų, kad mums tai pavyktų ir kad iš šios pandemijos kartu išeitume kaip stipresnė, teisingesnė ir darnesnė visuomenė.

Šis tinklaraščio įrašas paskelbtas kaip nuomonė šiuose leidiniuose: Kurier (Austrija), De Tijd ir L’Echo (Belgija), Sigmalive.com (Kipras), ERR (Estija), Helsingin Sanomat (Suomija), L’Opinion (Prancūzija), Redaktionsnetzwerk Deutschland (Vokietija), LiFO.gr (Graikija), Corriere della Sera (Italija), Delfi.lv (Latvija), LRT (Lietuva), Times of Malta (Malta), Diário de Notícias, Jornal de Notícias ir Dinheiro Vivo (Portugal), Denník N (Slovakija) ir El Confidencial (Ispanija).