Apžvalga
Nors realusis BVP 2019 m. pirmąjį ketvirtį augo sparčiau, nei tikėtasi, naujausi rodikliai rodo, kad antrąjį ketvirtį jis augo lėčiau, o kitą 2019 m. dalį augimo tempas šiek tiek paspartės. Pastaraisiais mėnesiais euro zonos šalyse, ypač su pasauline prekyba susijusiuose sektoriuose, toliau prastėjo ekonominių vertinimų rodikliai. Tai susiję su ir toliau vangia pasauline prekyba besitęsiant pasauliniam neapibrėžtumui (pvz., dėl protekcionizmo paaštrėjimo grėsmės ir chaotiško „Brexito“ tikimybės). Šie veiksniai neigiamai veikia eksporto užsakymų lygį ir gamybos apimties lūkesčius apdirbamosios gamybos sektoriuje ir, tikėtina, artimiausiu metu slopins euro zonos ekonominį aktyvumą. Tačiau pastaraisiais mėnesiais pagerėjo lūkesčiai vidaus rinkoje teikiamų paslaugų bei statybų sektoriuose ir toliau gerėja padėtis darbo rinkoje. Apskritai pagrindiniai vidaus veiksniai, kurie turėtų skatinti euro zonos ekonomikos augimą, t. y. itin skatinamojo pobūdžio pinigų politika, kylantis darbo užmokestis ir šiek tiek laisvesnė fiskalinė politika, iš esmės nepakito. Be to, tikimasi, kad užsienio paklausa 2019 m. pamažu atsigaus ir suteiks stipresnį impulsą kitą prognozuojamo laikotarpio dalį. Numatoma, kad realiojo BVP augimas sumažės nuo 1,8 (2018 m.) iki 1,2 % (2019 m.), o 2020 ir 2021 m. padidės iki 1,4 %. Palyginti su 2019 m. kovo mėn. prognozėmis, realiojo BVP augimo 2019 m. prognozė buvo šiek tiek padidinta, nes didesnis, nei tikėtasi, pirmojo ketvirčio augimas su kaupu atsveria kitų ketvirčių augimo prognozės sumažinimą, daugiausia dėl vis dar vangios pasaulinės prekybos, todėl persidavimas į 2020 m. bus mažesnis. Taip pat šiek tiek sumažintos vidutinio laikotarpio prognozės.
Infliacija pagal SVKI šiais metais turėtų sumažėti, o vėliau padidėti ir 2021 m. pasiekti 1,6 %. Energijos produktų kainų augimas trumpuoju laikotarpiu ir toliau mažės dėl mažinančio bazės efekto ir prielaidų dėl šiek tiek mažesnių naftos kainų, o vėliau stabilizuosis. Infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, pamažu didės, skatinama numatomo ekonomikos augimo. Praeityje didėjusios darbo sąnaudos persiduos kainoms ir pradės augti pelno maržos. Palyginti su 2019 m. kovo mėn. prognozėmis, 2019 m. infliacija pagal SVKI buvo šiek tiek padidinta dėl didesnių naftos kainų, o 2020 m. – šiek tiek sumažinta dėl prielaidų, kad naftos kainos mažės dar labiau. Infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, artimiausio laikotarpio prognozė šiek tiek sumažinta dėl prastesnių, nei tikėtasi, duomenų[1].
1 Realioji ekonomika
2019 m. pirmąjį ketvirtį euro zonos realusis BVP vėl augo sparčiau iš dalies dėl tam tikrų trumpalaikių teigiamų veiksnių (žr. 1 pav.). Realiojo BVP augimo padidėjimas nuo 0,2 (2018 m. ketvirtąjį ketvirtį) iki 0,4 % (2019 m. pirmąjį ketvirtį) iš dalies susijęs su specifiniais veiksniais, laikinai padidinusiais augimą. Kai kuriose šalyse užsienio paklausa staigiai šoktelėjo dėl itin padidėjusio importo iš Jungtinės Karalystės artėjant numatytai pirminei „Brexito“ datai. Be to, Vokietijoje labai atsigavo asmeninis vartojimas – po automobilių gamybos sutrikimų 2018 m. antrąjį pusmetį smarkiai išaugo įregistruotų lengvųjų automobilių skaičius. Asmeninis vartojimas taip pat buvo skatinamas pirmąjį ketvirtį pradėtų taikyti fiskalinių priemonių. Vertinama, kad tą ketvirtį jų poveikis buvo didžiausias. Kai kuriose šalyse statybų sektoriui teigiamą įtaką darė palankios oro sąlygos. Italijoje spartesnis augimas atspindėjo šiek tiek padidėjusį apdirbamosios gamybos aktyvumą po staigaus su politikos neapibrėžtumu susijusio jo sumažėjimo 2018 m. pabaigoje.
1 pav.
Euro zonos realusis BVP
(ketvirtiniai pokyčiai, procentais; dėl sezoniškumo ir darbo dienų skaičiaus pakoreguoti ketvirtiniai duomenys)
Pastaba: pagrindinių prognozių ribos pagrįstos kelerių ankstesnių metų prognozių ir faktinių rezultatų skirtumu. Ribos yra dvigubai platesnės už šių skirtumų vidutinę absoliučiąją vertę. Ši ribų skaičiavimo metodika, apimanti koregavimą dėl išskirtinių įvykių, aprašyta 2009 m. gruodžio mėn. ECB leidinyje „New procedure for constructing Eurosystem and ECB staff projection ranges“, paskelbtame ECB interneto svetainėje.
Duomenys rodo, kad po palyginti spartaus augimo pirmąjį ketvirtį trumpuoju laikotarpiu augimas sulėtės. Europos Komisijos sudaromas ekonominių vertinimų rodiklis pastaruosius mėnesius euro zonos šalyse toliau prastėjo ir artėjo prie savo ilgesnės trukmės laikotarpio vidurkio. Tai daugiausia susiję su apdirbamosios gamybos sektoriuje blogėjančiomis nuotaikomis dėl prastesnių užsakymų lygio vertinimų ir ne tokių optimistinių gamybos apimties lūkesčių. Panašu, jog tam įtakos turi vis dar vangi pasaulinė prekyba ir neapibrėžtumas, visų pirma susijęs su pasauliniais prekybos ginčais ir „Brexitu“. Tačiau nuotaikos paslaugų, labiau orientuotų į vidaus rinką, ir statybų sektoriuose pastaraisiais mėnesiais iš esmės nepakito, o vartotojų pasitikėjimas ir toliau buvo gana tvirtas. Pastarojo meto pirkimo vadybininkų indeksų pokyčiai šiuos atskiruose sektoriuose susidariusius skirtumus patvirtina: su apdirbamosios gamybos sektoriumi susiję rodikliai tebėra gerokai mažesni už nulinio augimo ribą – 50, o indeksai, susiję su paslaugų ir statybų sektoriais, buvo gerokai didesni už 50. Apskritai, naujausi rodikliai rodo, kad antrąjį ketvirtį augimas, visų pirma Vokietijoje ir Italijoje, silpnėjo iš dalies dėl slopstančio pirmąjį ketvirtį augimą skatinusių laikinų veiksnių poveikio.
Pagrindiniame prognozių scenarijuje daroma prielaida, kad, vidutiniu laikotarpiu pamažu silpstant neigiamų pasaulinių veiksnių poveikiui, euro zonos ekonomikos augimą skatinantys pamatiniai veiksniai vėl sustiprės (žr. 1 lentelę). Šiame scenarijuje numatoma, kad Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES bus sklandus ir kad dabartinis neapibrėžtumo dėl pasaulinės prekybos ateities lygis pamažu normalizuosis, o konkrečiai – kad nebebus taikoma jokių kitų protekcionistinių priemonių, be tų, kurios jau paskelbtos. Šiems neigiamiems veiksniams nykstant, galės pradėti reikštis įvairūs teigiami pamatiniai veiksniai. Daroma prielaida, kad ECB pinigų politika ir toliau bus itin skatinamoji ir tai darys teigiamą poveikį ekonomikai. Skolinimas ne finansų privačiajam sektoriui, skatinamas žemų palūkanų normų ir palankių bankų paskolų teikimo sąlygų tiek namų ūkiams, tiek ne finansų bendrovėms, prognozuojamo laikotarpio pabaigoje turėtų šiek tiek padidėti. Mažesni įsiskolinimo mažinimo poreikiai įvairiuose sektoriuose taip pat prisidės prie spartesnio asmeninio vartojimo išlaidų augimo. Asmeninio vartojimo ir investicijų į būstą augimą taip pat turėtų skatinti kylantis darbo užmokestis, didėjanti nuosavo turto grynoji vertė ir mažėjantis nedarbo lygis. Numatoma, kad euro zonos eksportui teigiamą poveikį darys prognozuojamas užsienio paklausos atsigavimas. Galiausiai fiskalinės politikos pozicija visu prognozuojamu laikotarpiu turėtų būti šiek tiek skatinamoji (žr. 3 skirsnį).
Vis dėlto dėl mažėjančios kai kurių palankių veiksnių įtakos prognozuojamo laikotarpio pabaigoje augimas turėtų būti lėtesnis. Techninės prielaidos leidžia daryti išvadą, kad nominaliosios palūkanų normos prognozuojamu laikotarpiu ir toliau bus nedidelės, tačiau pamažu didės. Tikėtina, kad, užsitęsus laikotarpiui, kai verslo pasitikėjimas žemas, ir baigus taikyti tam tikras mokestines paskatas, verslo investicijos prognozuojamu laikotarpiu gerokai mažės. Manoma, kad dėl kai kuriose šalyse vis labiau juntamo darbo jėgos trūkumo ir didesnių darbo užmokesčio sąnaudų vidutiniu laikotarpiu lėtės ir užimtumo augimas.
1 lentelė
Makroekonominės prognozės euro zonai
(metiniai pokyčiai, %)
Pastaba: realiojo BVP ir jo sudedamųjų dalių, vienetinių darbo sąnaudų, atlygio vienam darbuotojui ir darbo našumo raida pateikta pagal duomenis, pakoreguotus dėl sezoniškumo ir darbo dienų skaičiaus.
1 Prognozių ribos nurodytos remiantis faktinių rezultatų ir kelerių ankstesnių metų prognozių skirtumais. Ribos yra dvigubai platesnės už šių skirtumų vidutinę absoliučiąją vertę. Ši ribų apskaičiavimo metodika, apimanti koregavimą dėl išskirtinių įvykių, aprašyta 2009 m. gruodžio mėn. ECB leidinyje New procedure for constructing Eurosystem and ECB staff projection ranges. Leidinys paskelbtas ECB interneto svetainėje.
2 Įskaitant prekybą euro zonoje.
3 Subindeksas pagrįstas netiesioginių mokesčių faktinio poveikio įverčiais. Rezultatas gali skirtis nuo Eurostato duomenų, pagrįstų prielaida, kad mokesčių poveikis SVKI persiduoda visas ir iškart.
4 Apskaičiuotas iš valdžios sektoriaus balanso atimant trumpalaikį ekonomikos ciklo poveikį ir laikinas vyriausybių priemones.
2019 m. realiosios disponuojamosios pajamos turėtų augti sparčiau, o 2020 ir 2021 m. – vėl lėčiau. Spartesnis augimas 2019 m. yra susijęs su spartesniu nominaliųjų disponuojamųjų pajamų didėjimu ir vartotojų kainų kilimo mažėjimu. Lėčiau augančios nominaliosios pajamos ir pamažu didėjanti infliacija 2020 ir 2021 m. turėtų slopinti realiųjų pajamų augimą. Lėčiau augant užimtumui darbo užmokesčio fondo įtaka nominaliųjų disponuojamųjų pajamų augimui 2019 ir 2020 m. turėtų šiek tiek sumažėti, o 2021 m. – iš esmės nepakisti. Numatoma, kad kitos asmeninės pajamos prognozuojamu laikotarpiu šiek tiek didės pagal pelno (matuojamo kaip bendrasis likutinis perteklius) raidą. Dėl sumažėjusių tiesioginių mokesčių ir didėjančių pervedimų namų ūkiams 2019 m. grynųjų fiskalinių pervedimų įtaka – pirmą kartą nuo 2010 m. – turėtų būti teigiama, o 2020 ir 2021 m., mažėjant pervedimams namų ūkiams ir augant pajamoms iš tiesioginių mokesčių, – iš esmės neutrali.
Asmeninis vartojimas prognozuojamu laikotarpiu turėtų būti stabilus. Vertinama, kad 2019 m. pirmąjį ketvirtį jis augo sparčiau dėl sparčiai augusių realiųjų disponuojamųjų pajamų. Vertinant ateities perspektyvas, pažymėtina, kad vis dar palyginti palankūs vartotojų pasitikėjimo rodikliai, numatomos gerėjančios darbo rinkos sąlygos ir didėjantis realusis darbo užmokestis leidžia manyti, kad vartojimas, kai kuriose šalyse veikiamas fiskalinio laisvėjimo teigiamo poveikio, keletą artimiausių ketvirčių sparčiai augs. Numatomas laipsniškai lėtėjantis užimtumo augimas ir neutralesni fiskaliniai pervedimai turėtų slopinti asmeninį vartojimą.
Asmeninio vartojimo augimą turėtų skatinti palankios finansavimo sąlygos ir kylanti nuosavo turto grynoji vertė. Numatoma, kad nominaliosios bankų paskolų palūkanų normos prognozuojamu laikotarpiu šiek tiek padidės, tačiau ir toliau bus nedidelės. Kylančių bankų paskolų palūkanų normų įtaka bendriesiems palūkanų mokėjimams, manoma, bus ribota dėl ilgo paskolų namų ūkiams grąžinimo termino ir palyginti nedidelės namų ūkių įsiskolinimo su kintamosiomis palūkanų normomis dalies. Todėl bendrieji palūkanų mokėjimai turėtų tebebūti nedideli ir tai turėtų toliau skatinti asmeninį vartojimą. O bendrosios palūkanų pajamos turėtų nuosaikiai augti didėjant sukaupto palūkaninio turto lygiui. Be to, sparčiai didėjant turimo nekilnojamojo turto vertei turėtų toliau augti grynojo turto vertė. Be pažangos, padarytos mažinant įsiskolinimą, didėjanti nuosavo turto grynoji vertė taip pat turėtų skatinti vartojimą.
1 intarpas
Techninės prielaidos dėl palūkanų normų, valiutų kursų ir žaliavų kainų
Palyginti su 2019 m. kovo mėn. prognozėmis, į technines prielaidas įtrauktos didesnės naftos kainos ir mažesnės palūkanų normos. Techninės prielaidos dėl palūkanų normų ir žaliavų kainų grindžiamos rinkos lūkesčiais (galutinė duomenų įtraukimo diena – 2019 m. gegužės 15 d.). Trumpalaikės palūkanų normos nustatomos pagal 3 mėn. EURIBOR, o rinkos lūkesčiai vertinami pagal ateities sandorių palūkanų normas. Pagal šią metodiką apskaičiuota vidutinė trumpalaikė palūkanų norma 2019 m. sudarys −0,3, 2020 m. −0,3, o 2021 m. −0,2 %. Rinkos lūkesčiai dėl euro zonos 10 m. vyriausybės obligacijų nominaliojo pajamingumo leidžia tikėtis, kad 2019 m. pajamingumas vidutiniškai bus 0,8, 2020 m. – 0,9, o 2021 m. – 1,1 %[2]. Palyginti su 2019 m. kovo mėn. prognozėmis, rinkos lūkesčiai dėl trumpalaikių palūkanų normų 2020 m. buvo sumažinti apie 10, 2021 m. – apie 20 bazinių punktų, o lūkesčiai dėl 10 m. vyriausybės obligacijų nominaliojo pajamingumo 2019 ir 2020 m. sumažinti apie 30, o 2021 m. – apie 40 bazinių punktų.
Kalbant apie žaliavų kainas, pažymėtina, kad, sprendžiant iš ateities sandorių rinkos dviejų savaičių laikotarpiu iki galutinės duomenų įtraukimo dienos (2019 m. gegužės 15 d.), Brent žalios naftos kaina turėtų sumažėti nuo 71,1 (2018 m.) iki 68,1 (2019 m.) ir toliau mažėti iki 62,7 (2021 m.) JAV dolerio už barelį. Nors pagal šį scenarijų, palyginti su 2019 m. kovo mėn. prognozėmis, visą prognozuojamą laikotarpį numatomos didesnės naftos kainos JAV doleriais, kur kas aiškesnė yra mažėjimo tendencija. Žaliavų, neįskaitant energijos išteklių, kainos JAV doleriais 2019 m. turėtų mažėti, tačiau tolesniais prognozuojamo laikotarpio metais – vėl kilti.
Daroma prielaida, kad dvišaliai valiutų kursai prognozuojamu laikotarpiu nesikeis ir bus tokie, kokie vidutiniškai buvo dvi savaites iki galutinės duomenų įtraukimo datos – 2019 m. gegužės 15 d. Tai reiškia, kad 2019–2021 m. JAV dolerio ir euro kursas vidutiniškai bus 1,12 JAV dolerio už eurą, o tai yra 1,7 % mažiau, nei numatyta 2019 m. kovo mėn. prognozėse. Palyginti su 2019 m. kovo mėn. prognozėmis, euro efektyvusis kursas (38 prekybos partnerių valiutų atžvilgiu) iš esmės nepakito.
Techninės prielaidos
Nors ir šiek tiek nuosaikesniu tempu, investicijos į būstą turėtų toliau didėti. Tvirtas pasitikėjimas statybų sektoriuje ir augantis išduodamų statybos leidimų skaičius leidžia daryti išvadą, kad investicijos į būstą toliau didės dar kelis ketvirčius, tačiau, manoma, lėtesniu tempu. Šią prielaidą patvirtina neseniai atliktų apklausų duomenys. Iš jų matyti, kad namų ūkių, ateinančiais metais ketinančių imtis būsto remonto, dalis pastaruoju metu sumažėjo. Lėtesnį augimą gali lemti statybų sektoriuje vis labiau juntamas pajėgumų suvaržymas bei nepalankios demografinės tendencijos kai kuriose šalyse.
Manoma, kad verslo investicijos prognozuojamu laikotarpiu didės, nors ir gana vangiai. Įvertinus nustatyta, kad 2019 m. pirmąjį ketvirtį verslo investicijų augimo tempas lėtėjo, ir numatoma, kad jis bus gana nuosaikus iki metų pabaigos. Įtakos tam turi palyginti vangi pasaulinė prekyba ir nemažėjantis susirūpinimas dėl pasaulinės prekybos politikos, galimo „Brexito“ be susitarimo ir staigaus Kinijos ekonomikos augimo tempo sulėtėjimo. Vis dėlto prognozuojama, kad verslo investicijas euro zonoje ir toliau skatins įvairūs teigiami pamatiniai veiksniai. Pirma, gamybos pajėgumų panaudojimas ir toliau viršija ilgalaikį vidurkį ir daugiau gamybos įmonių nei paprastai kaip gamybą ribojantį veiksnį nurodo įrangos trūkumą. Antra, prognozuojamu laikotarpiu finansavimo sąlygos ir toliau turėtų būti palankios. Trečia, turėtų didėti įmonių pelnas, todėl dar labiau padidės ir taip didelis likvidžiojo turto perviršis, kurį įmonės sukaupė per pastaruosius metus. Galiausiai, įmonės gali didinti investicijas kompensuodamos pasiūlos pusės suvaržymus, susijusius su darbo jėga.
2 intarpas
Tarptautinė aplinka
Nepaisant geresnių, nei laukta, duomenų tam tikrose pagrindinėse išsivysčiusios ekonomikos šalyse, 2019 m. pirmąjį ketvirtį pasaulio ekonomikos aktyvumo augimas šiek tiek sumažėjo. Jungtinėse Valstijose augimas buvo didesnis, nei tikėtasi, nes teigiama grynosios prekybos ir atsargų padidėjimo įtaka iš dalies atsvėrė vidaus paklausos augimo sumažėjimą, susijusį su daliniu federalinės vyriausybės veiklos sustabdymu. Numatoma, kad silpstant šių trumpalaikių veiksnių poveikiui augimas JAV artimiausiu metu turėtų sulėtėti. Panaši padėtis ir Jungtinėje Karalystėje, kur didesnį, nei tikėtasi, realiojo BVP augimą nulėmė laikini veiksniai – jie galėtų būti siejami su didelėmis sukauptomis atsargomis artėjant numatytai pirminei „Brexito“ datai. Aktyvumo augimas Kinijoje palaipsniui mažėjo ir atitiko kovo mėn. prognozes.
Remiantis apklausų duomenimis, matyti, kad pasaulio ekonomikos augimo tempas šių metų pradžioje šiek tiek sulėtėjo. Pasaulinis sudėtinis produkcijos pirkimo vadybininkų indeksas (PVI), neįskaitant euro zonos, sumažėjęs pirmąjį ketvirtį, balandžio mėn. mažėjo toliau. Naujausi pokyčiai rodo, kad, nors padėtis paslaugų sektoriuje blogėjo, jis ir toliau yra gana atsparus, o apdirbamosios gamybos augimas šiek tiek stabilizavosi nedideliame lygyje.
Pasaulio ekonomikos augimas šiais metais turėtų šiek tiek sulėtėti stiprėjant neigiamų veiksnių poveikiui. Tarp šių neigiamų veiksnių – mažesnis pasaulinis apdirbamosios gamybos aktyvumo ir prekybos augimas didelio ir vis didėjančio politinio netikrumo sąlygomis. Politinis netikrumas, dar labiau išaugęs pastaruoju metu paaštrėjus JAV ir Kinijos prekybos ginčui, turėjo neigiamos įtakos pasaulinėms finansinėms sąlygoms, visų pirma besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse. Vis dėlto, didelės prociklinės fiskalinės paskatos JAV, įskaitant sumažintus mokesčius ir padidintas viešąsias išlaidas, šiais metais ir toliau skatins JAV ir pasaulio ekonomikos augimą. Kinijos vidaus paklausa šių metų pirmąjį pusmetį ir toliau turėtų augti lėčiau, nes prireiks šiek tiek laiko, kol neseniai paskelbtos politikos priemonės duos apčiuopiamų rezultatų[3]. Nepaisant pastaruoju metu stebimo kintamumo, didesnės naftos kainos turėtų paskatinti naftą eksportuojančių šalių ekonomikos augimą ir slopinti aktyvumą naftą importuojančiose šalyse.
Vertinant tolesnės ateities perspektyvas, prognozuojama, kad pasaulio ekonomikos augimo tempas vidutiniu laikotarpiu stabilizuosis ir bus apie 3,6 %. Tokia raida pagrįsta trimis pagrindiniais veiksniais, formuojančiais prognozuojamą pasaulinio augimo raidą. Pirma, ciklinis impulsas išsivysčiusios ekonomikos šalyse turėtų sumažėti, nes, esant teigiamam gamybos atotrūkiui, mažam nedarbo lygiui pagrindinėse išsivysčiusios ekonomikos šalyse ir augimą skatinančiam fiskalinių paskatų poveikiui JAV 2019 m. pasiekus aukščiausią tašką, pajėgumai tampa vis labiau riboti ir skatinamasis politikos poveikis palaipsniui mažėja. Antra, Kinijos augimas turėtų ir toliau tolygiai lėtėti ir tapti mažiau priklausomas nuo investicijų bei eksporto. Galiausiai, pasaulio ekonomikos aktyvumo prognozė taip pat atspindi numatomą spartesnį augimą keliose pagrindinėse besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse. Apskritai, pasaulio ekonomikos augimo tempas turėtų nusistovėti ties mažesniu nei iki krizės buvusiu lygiu pagal naujausius potencialaus augimo atskirose šalyse įverčius. Prognozuojama, kad pasaulinis augimas (išskyrus euro zoną) šiais metais sumažės iki 3,3 % (2018 m. buvo 3,8 %), o 2020–2021 m. padidės iki 3,6 %. Palyginti su kovo mėn. prognozėmis, šių metų pasaulinio augimo prognozės buvo šiek tiek sumažintos.
Tarptautinė aplinka
(metiniai pokyčiai, %) 1 Apskaičiuota kaip svertinis importo vidurkis.
2 Apskaičiuota kaip euro zonos prekybos partnerių importo svertinis vidurkis.
Mažėjant pasauliniam pramonės aktyvumo augimui ir padidėjus įtampai prekybos srityje, pasaulinės prekybos augimo tempas toliau lėtėjo, tačiau prognozuojamu laikotarpiu turėtų vėl pradėti didėti. Kadangi padidėjusio politinio netikrumo poveikis, manoma, palaipsniui mažės, pasaulinis importas vidutiniu laikotarpiu turėtų didėti tokiu tempu kaip pasaulinis aktyvumas. Tarp kitų pasaulinės prekybos atsigavimą lemiančių veiksnių paminėtina išaugusi Kinijos vidaus paklausa dėl neseniai priimtų politikos priemonių, taip pat išaugusios pasaulinės investicijos, palankiai veikiamos pastaruoju metu švelnėjančių finansinių sąlygų, ypač išsivysčiusios ekonomikos šalyse. Apskritai, euro zonos užsienio paklausos augimas, praėjusiais metais sudaręs 3,6 %, 2019 m. turėtų sulėtėti ir sumažėti iki 1,7 %, o 2020 ir 2021 m. vėl pamažu padidėti iki atitinkamai 2,6 ir 3,1 %. Palyginti su 2019 m. kovo mėn. prognozėmis, euro zonos užsienio paklausos augimo prognozė sumažinta. Tai susiję su vangesne prekyba Azijoje ir lėčiau augusiu kai kurių pagrindinių prekybos partnerių, įskaitant euro zonai nepriklausančias Europos šalis, importu.
Prognozuojama, kad eksporto į euro zonai nepriklausančias šalis augimas 2019 m. bus lėtas, o kitą prognozuojamo laikotarpio dalį paspartės ir iš esmės atitiks užsienio paklausos augimo tempą. Po nedidelio augimo tempo ir rinkos dalies sumažėjimo per 2018 m. pirmuosius tris ketvirčius eksportas į euro zonai nepriklausančias šalis 2018 m. paskutinį ketvirtį augo sparčiau, nei tikėtasi, ir didesniu tempu nei užsienio paklausa. Kadangi eksporto padidėjimas praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį iš dalies buvo susijęs su pavieniais išskirtinio pobūdžio veiksniais, o trumpojo laikotarpio rodikliai tebėra prasti, eksportas į euro zonai nepriklausančias šalis turėtų augti lėčiau ir mažesniu tempu nei užsienio paklausa 2019 m. pirmąjį pusmetį, esant nepalankiai tarptautinei aplinkai ir nemažėjant pasauliniam neapibrėžtumui. Vidutiniu laikotarpiu eksportas į euro zonai nepriklausančias šalis turėtų atsigauti ir iš esmės atitikti užsienio paklausos augimo tempą. Šiek tiek padidėjęs kainų konkurencingumas prisidėtų prie didesnio eksporto rinkos dalių padidėjimo, tačiau šį poveikį atsveria su prekybos sąlygomis susijusio neapibrėžtumo poveikis, nes didesnę euro zonos eksporto dalį sudaro su investicijomis susiję produktai, kurie yra ypač jautrūs prekybos politikos neapibrėžtumo neigiamam poveikiui. Be to, importo iš euro zonai nepriklausančių šalių augimas artimiausiu metu turėtų sumažėti tiek dėl su eksportu susijusių pokyčių, tiek dėl menkų investicijų ir vangaus aktyvumo kai kuriose euro zonos šalyse. Vertinant tolesnės ateities perspektyvas, pažymėtina, kad importas iš euro zonai nepriklausančių šalių turėtų didėti iš esmės pagal bendrosios paklausos (vidaus paklausos plius eksporto) augimo tempą. Apskritai, grynosios prekybos poveikis realiojo BVP augimui kitą 2019 m. dalį turėtų tapti neigiamas, o nuo 2020 m. – neutralus.
Prognozuojama, kad užimtumo augimas bus nedidelis tiek trumpuoju laikotarpiu (iš dalies dėl laikinų veiksnių), tiek ir tolesniu prognozuojamu laikotarpiu (dėl ribotos darbo jėgos pasiūlos). Užimtumo augimas 2019 m. turėtų sumažėti, o 2020 m. – vėl truputį padidėti. 2019 m. numatomas užimtumo augimo sumažėjimas iš esmės rodo uždelstą reakciją į aktyvumo sąstingį kai kurios šalyse. Tikimasi, kad užimtumas, skatinamas didesnio aktyvumo, 2020 m. augs šiek tiek sparčiau. 2021 m. užimtumo augimas turėtų vėl sulėtėti dėl ribotos darbo jėgos pasiūlos, o darbo jėgos paklausa taip pat turėtų sumažėti dėl mažiau augančio aktyvumo.
Darbo jėgos pasiūla prognozuojamu laikotarpiu turėtų augti nuosaikiau. Numatoma, kad darbo jėgos pasiūla toliau didės dėl prognozuojamos grynosios darbuotojų imigracijos, numatomos pabėgėlių integracijos ir toliau didėsiančio aktyvumo lygio. Vis dėlto šių veiksnių poveikis prognozuojamu laikotarpiu išnyks, todėl neigiamas visuomenės senėjimo poveikis darbo jėgos pasiūlos augimui turėtų didėti, nes į pensiją išeina daugiau žmonių, negu jaunimo pradeda dirbti.
Numatoma, kad 2021 m. nedarbo lygis sumažės iki 7,3 %. 2019 m. pirmąjį ketvirtį nedarbo lygis sumažėjo iki 7,8 % – tai mažiausias lygis nuo 2008 m. trečiojo ketvirčio. Vertinant ateities perspektyvas, pažymėtina, kad nedarbo lygis 2019 m. iš esmės nesikeis ir bus dabartinio dydžio, o vėliau – sumažės. Bedarbių skaičius iki prognozuojamo laikotarpio pabaigos turėtų sumažėti maždaug 0,8 mln. – iki 12,9 mln., o tai yra vis dar šiek tiek daugiau nei žemiausias lygis iki krizės (12,2 mln.). Nors numatoma, kad nedarbo lygis sumažės iš esmės visose šalyse, tačiau rodikliai atskirose šalyse turėtų gerokai skirtis.
Darbo našumas prognozuojamu laikotarpiu turėtų atsigauti. 2017 m. sparčiai didėjęs, darbo našumas vienam darbuotojui 2018 m. kilo lėčiau netikėtai lėčiau augus aktyvumui. Nuosaikus ketvirtinis darbo našumo augimas numatomas įsibėgėjus 2019 m., kai aktyvumo augimas vėl paspartės. Vidutinės trukmės laikotarpiu darbo našumo augimas turėtų ir toliau būti šiek tiek mažesnis už iki krizės buvusį vidurkį (1,0 %[4]).
Palyginti su 2019 m. kovo mėn. prognozėmis, realiojo BVP augimo prognozė 2019 m. padidinta, o 2020 ir 2021 m. – sumažinta. 2019 m. pirmąjį ketvirtį didesnis, nei tikėtasi, augimas su kaupu atsveria likusios metų dalies prognozių įverčių sumažinimus. Jie susiję su tuo, kad: a) nebėra laikinų veiksnių, kurie skatino augimą pirmąjį ketvirtį; b) suprastėjo lūkesčiai dėl užsienio paklausos ir sumažintos jos prognozės, ilgiau užsitęsus pasaulinės politikos neapibrėžtumui (pvz., dėl „Brexito“ ir prekybos ginčų), ir c) užsitęsė politinis netikrumas dėl padėties Italijoje. Dėl šių trumpojo laikotarpio prognozių įverčių sumažinimo 2020 m. persidavimas turėtų būti mažesnis. Vidutinės trukmės laikotarpio prognozė sumažinta tik šiek tiek.
2 Kainos ir sąnaudos
Numatoma, kad 2019 m. vidutinė metinė infliacija pagal SVKI bus 1,3 %, o 2021 m. padidės iki 1,6 % (žr. 2 pav.). Bendrosios infliacijos sumažėjimas 2019 m. daugiausia susijęs su labai sumažėjusiu SVKI sudedamosios dalies – energijos produktų – kainų augimu dėl mažinančio bazės efekto ir šiek tiek kritusių žalios naftos kainų eurais. 2020 ir 2021 m. SVKI sudedamosios dalies – energijos produktų – kainos turėtų didėti lėtai iš dalies dėl nežymiai besileidžiančios naftos ateities sandorių kainų kreivės. Numatoma, kad artimoje ateityje lėčiau kylant maisto žaliavų kainoms SVKI sudedamosios dalies – maisto produktų – kainų augimas sumažės ir sudarys maždaug 2 %. Infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, šių metų pabaigoje pamažu pradės didėti ir 2021 m. pasieks 1,6 %. Infliacijos didėjimą turėtų skatinti negreitas, bet tolydus ekonomikos atsigavimas. Be to, didėjant įtampai darbo rinkoje bus ir toliau skatinamas darbo užmokesčio augimas, o vienetinis pelnas turėtų padidėti vėl paspartėjus ekonominio aktyvumo augimui ir ankstesniam darbo sąnaudų padidėjimui persiduodant kainoms. Todėl turėtų padidėti vidaus sąnaudų spaudimas. Kylančios žaliavų, neįskaitant energijos išteklių, kainos taip pat turėtų padidinti infliaciją pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų.
2 pav.
Euro zonos SVKI
(procentiniai pokyčiai, palyginti su ankstesniais metais)
Pastaba: pagrindinių prognozių ribos pagrįstos kelerių ankstesnių metų prognozių ir faktinių rezultatų skirtumu. Ribos yra dvigubai platesnės už šių skirtumų vidutinę absoliučiąją vertę. Ši ribų skaičiavimo metodika, apimanti koregavimą dėl išskirtinių įvykių, aprašyta 2009 m. gruodžio mėn. ECB leidinyje „New procedure for constructing Eurosystem and ECB staff projection ranges“, paskelbtame ECB interneto svetainėje.
Prognozuojama, kad, įtampai darbo rinkoje toliau didėjant, vienam darbuotojui tenkančio atlygio augimo tempas padidės nuo 2,2 (2018 m.) iki 2,5 % (2021 m). Darbo našumui cikliškai sumažėjus ir laikiniems veiksniams veikiant vienam darbuotojui tenkantį atlygį, vienetinių darbo sąnaudų augimas, 2018 m. smarkiai padidėjęs, prognozuojamu laikotarpiu turėtų šiek tiek sulėtėti spartėjant produktyvumo augimui, tačiau būti didesnis nei pastarųjų metų lygis. Pagrindinis darbo užmokesčio augimą skatinsiantis veiksnys – numatoma didesnė įtampa darbo rinkoje kai kuriose euro zonos dalyse. Manoma, kad, be ciklinio impulso, bendrosios infliacijos padidėjimas per paskutinius dvejus metus turėtų lemti nominaliojo darbo užmokesčio augimą tose euro zonos šalyse, kuriose nustatant darbo užmokestį atsižvelgiama į praeities elementus. Kai kuriose šalyse taip pat padidintas minimalusis darbo užmokestis, o tai galėtų persiduoti darbo užmokesčio pasiskirstymui.
Numatoma, kad pelno maržų raida prognozuojamu laikotarpiu bus palankesnė, negu buvo 2018 m. Keletą ankstesnių ketvirčių spaudimą pelno maržoms darė padidėjusios vienetinės darbo sąnaudos ir praeityje kilusios naftos kainos, turėjusios įtakos prekybos sąlygoms. Šie didėjimą mažinantys veiksniai turėtų išnykti vėl paspartėjus ekonominio aktyvumo augimui ir, kaip tikimasi, gerėjant prekybos sąlygoms (žr. 3 intarpą).
Išorės kainų spaudimas 2019 m. turėtų sumažėti, o kitą prognozuojamo laikotarpio dalį – nuosaikiai didėti. Numatoma, kad importo defliatoriaus metinis augimo tempas 2019 m., palyginti su 2018 m., sumažės, o vėliau truputį padidės. Tokiai perspektyvai didelę įtaką daro naftos kainų pokyčiai; 2018 m. lėmę importo kainų didėjimą, 2019 m. jie stabdys jų augimą. Tačiau žaliavų, neįskaitant naftos, kainos ir pasaulinis kainų spaudimas turėtų, nors ir nedaug, paskatinti importo kainų kilimą.
Palyginti su 2019 m. kovo mėn. prognozėmis, infliacijos pagal SVKI prognozė 2019 m. padidinta, o 2020 m. – sumažinta. Šie koregavimai yra labai susiję su energijos sudedamąja dalimi; jos 2019 m. prognozė gerokai padidinta dėl labiau kilusių naftos kainų, o 2020 m. sumažinta dėl, kaip numatoma, dar labiau mažėsiančių naftos kainų, kaip rodo ateities sandoriai. Be to, infliacijos pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, artimiausio laikotarpio prognozė šiek tiek sumažinta daugiausia dėl prastesnių, nei tikėtasi, duomenų.
3 intarpas
Pelno įtaka vidaus kainų spaudimui
Pelnas gali turėti didelės įtakos infliacijos raidai ir tam, kokiu mastu darbo užmokesčio spaudimas persiduoda kainoms. BVP defliatorius, vidaus kainų spaudimo matas, gali būti išskaidytas į darbo sąnaudų, pelno ir mokesčių veiksnius (žr. A pav.) Dėl didėjančios vienetinio pelno (bendrojo likutinio pertekliaus, padalyto iš realiojo BVP) įtakos 2016–2017 m. gerokai padidėjo BVP defliatoriaus infliacijos rodiklis, o dėl 2018 m. mažėjusios vienetinio pelno įtakos vidaus kainų spaudimas, nepaisant labai išaugusio darbo užmokesčio ir vienetinių darbo sąnaudų, iš esmės nepakito. Tai rodo vienetinio pelno slopinamąjį poveikį.
A pav.
BVP defliatoriaus išskaidymas
(metiniai pokyčiai, procentais; kaitos veiksniai, procentiniais punktais)
Šaltiniai: Eurostatas ir ECB skaičiavimai.
Vienetinio pelno raida yra glaudžiai susijusi su ekonominio aktyvumo cikliniais svyravimais, o kartais jai didelę įtaką daro prekybos sąlygos. 2018 m. lėtėjant ekonomikos augimui pelnas mažėjo, nes jis turėjo atsverti vienetinių darbo sąnaudų padidėjimą, iš dalies susijusį su vangesniu aktyvumo augimu ir darbo našumo raida. Be to, panašu, kad tų metų pelnui tam tikrą neigiamą poveikį turėjo pakilusios naftos kainos ir jų įtaka prekybos sąlygoms tais atvejais, kai įmonės pardavimo kainas didino mažiau, nei padidėjo jų gamybos sąnaudos (žr. B pav.). O 2014 ir 2015 m. buvo stebimas priešingas palankus prekybos sąlygų poveikis, kai naftos kainos nusmuko ir tai kainų raidai persidavė tik iš dalies. Birželio mėn. prognozėse numatomi didesni realiojo BVP ir darbo našumo augimo rodikliai, o naftos kainų prielaidos rodo gerėjančias prekybos sąlygas. Prognozuojamu laikotarpiu dėl visų šių veiksnių stiprėja vienetinio pelno įtaka infliacijai, įvertinta pagal BVP defliatorių. Be to, esant tokioms aplinkybėms, praeityje didėjęs darbo užmokestis ir darbo sąnaudos galėtų pastebimiau persiduoti kainoms.
B pav.
Vienetinį pelną lemiantys veiksniai
(metiniai pokyčiai, procentais; kaitos veiksniai, procentiniais punktais)
Šaltiniai: Eurostatas ir ECB skaičiavimai.
3 Fiskalinė perspektyva
Vertinama, kad euro zonos bendra fiskalinės politikos pozicija visu prognozuojamu laikotarpiu bus šiek tiek laisvesnė. Fiskalinės politikos pozicija vertinama pagal pirminio balanso, pakoreguoto dėl cikliškumo, atėmus valdžios sektoriaus paramą finansų sektoriui, pokytį. Numatoma, kad fiskalinė politika, 2018 m. buvusi neutrali, 2019 m. bus šiek tiek laisvesnė daugiausia dėl sumažintų tiesioginių mokesčių ir didesnių viešųjų išlaidų kai kuriose šalyse. 2020 m. pagrindiniai numatomo papildomo fiskalinės politikos pozicijos laisvėjimo veiksniai susiję su dar didesniu tiesioginių mokesčių ir socialinio draudimo įmokų mažinimu bei didesniais pervedimais. Tolesnis nedidelis laisvėjimas 2021 m. daugiausia susijęs su išlaidų didėjimu ir tiesioginių mokesčių mažinimu kai kuriose šalyse.
Prognozuojama, kad euro zonos biudžeto balansas 2019 m. suprastės ir tolesniais metais iš esmės nesikeis, o skolos santykis toliau mažės. Valdžios sektoriaus deficitas didėja blogėjant dėl cikliškumo pakoreguotam pirminiam balansui, numatant laisvėjančią fiskalinės politikos poziciją. Tai iš dalies kompensuojama šiek tiek mažėjančiomis palūkanų išlaidomis, senas brangias skolas pakeitus naujomis skolomis su mažesnėmis palūkanomis. Valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykio mažėjimą skatina vis palankesnis palūkanų normų ir ekonomikos augimo tempo skirtumas ir ilgalaikis teigiamas pirminis balansas, kuris laikui bėgant vis dėlto blogėja.
Palyginti su 2019 m. kovo mėn. prognozėmis, euro zonos deficito perspektyva šiek tiek pagerėjo. Šiek tiek mažesnis biudžeto deficitas rodo, kad fiskalinės politikos pozicija, palyginti su 2019 m. kovo mėn. prognozėmis, bus šiek tiek mažiau laisvėjanti. Skolos santykio prognozė iš esmės nepasikeitė dėl nedidelių deficito prognozės koregavimų.
4 intarpas
Jautrumo analizė
Prognozės parengtos remiantis techninėmis prielaidomis dėl tam tikrų pagrindinių kintamųjų raidos. Turint omenyje, kad kai kurie iš šių kintamųjų gali daryti didelę įtaką euro zonos prognozėms, šių prognozių jautrumo alternatyviai taikomų pagrindinių prielaidų dėl raidos vertinimas gali padėti analizuoti prognozių nepasitvirtinimo riziką. Šiame intarpe aptariamas neapibrėžtumas dėl kai kurių pagrindinių prielaidų ir prognozių jautrumas minėtiems kintamiesiems.
1. Alternatyvi naftos kainų raida
Atliekant šią jautrumo analizę siekiama įvertinti naftos kainos alternatyvios raidos padarinius. Remiantis ateities sandorių rinka pagrįstomis techninėmis prielaidomis dėl naftos kainų pokyčių, kuriomis grindžiamos pagrindinės prognozės, naftos kainos turėtų mažėti ir iki 2021 m. pabaigos Brent žalios naftos kaina turėtų būti 62 JAV doleriai už barelį. Analizuojami du alternatyvūs naftos kainų raidos scenarijai. Pirmasis apskaičiuotas pagal pasiskirstymo, išvesto iš naftos kainų skirstinio 2019 m. gegužės 15 d., 25-ąjį procentilį. Pagal šį scenarijų numatomas laipsniškas naftos kainų mažėjimas 2021 m. (iki 47 JAV dolerio už barelį), o tai yra 25 % mažiau nei pagrindinė tų metų prielaida. Remiantis rezultatų, gautų ekspertams taikant įvairius makroekonominius modelius, vidurkiu, matyti, kad pagal šį scenarijų realiojo BVP augimas būtų truputį didesnis (apie 0,1 procentinio punkto 2020 ir 2021 m.), o infliacija pagal SVKI 2019 m. būtų mažesnė 0,1, 2020 – 0,6, o 2021 m. – 0,4 procentinio punkto. Antrasis scenarijus apskaičiuotas pagal to paties pasiskirstymo 75-ąjį procentilį. Pagal šį scenarijų numatoma, kad naftos kainos 2021 m. padidės iki maždaug 78 JAV dolerių už barelį, o tai yra 24,5 % daugiau negu pagrindinė tų metų prielaida. Šiuo atveju sparčiai didėtų infliacija pagal SVKI: 2019 m. ji būtų 0,1, 2020 m. – 0,5, o 2021 m. – 0,3 procentinio punkto didesnė. Realiojo BVP augimas būtų šiek tiek mažesnis (0,1 procentinio punkto mažesnis 2020 ir 2021 m.).
2. Alternatyvi valiutos kurso raida
Šioje jautrumo analizėje nagrinėjamas stiprėjančio euro kurso poveikis. Šis scenarijus atitinka pasiskirstymą, apskaičiuotą iš rizikai neutralių JAV dolerio ir euro kurso tankio funkcijų 2019 m. gegužės 15 d., rodantį didesnę euro kurso kilimo tikimybę. Pagal tokio pasiskirstymo 75-ąjį procentilį numatomas euro kurso didėjimas JAV dolerio atžvilgiu iki 1,27 JAV dolerio už eurą (2021 m.), o tai yra 13,5 % daugiau negu pagal pagrindines tų metų prielaidas. Atitinkamoje prielaidoje dėl euro nominaliojo efektyviojo kurso matyti istoriniai dėsningumai: JAV dolerio ir euro kurso pokyčiai atitinka efektyviojo kurso pokyčius su elastingumo rodikliu, šiek tiek didesniu negu 0,5. Tokiu atveju rezultatų, gautų ekspertams taikant įvairius makroekonominius modelius, vidurkis rodo, kad ir realiojo BVP augimas, ir infliacija pagal SVKI 2020 m. bus 0,5, o 2021 m. – 0,4 procentinio punkto mažesni.
5 intarpas
Kitų institucijų prognozės
Prognozes euro zonai rengia ir kitos tarptautinės organizacijos bei privačiojo sektoriaus institucijos. Tačiau jos nėra visiškai palyginamos tarpusavyje ar su ECB ir Eurosistemos ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, nes yra parengtos skirtingu metu. Be to, taikomi nevienodi (iš dalies neapibrėžti) metodai fiskalinių, finansinių ir išorinių kintamųjų, įskaitant naftos ir kitų žaliavų kainas, prielaidoms rengti. Skiriasi ir įvairioms prognozėms rengti taikomi koregavimų dėl darbo dienų skaičiaus metodai (žr. lentelę).
Kaip parodyta lentelėje, daugelyje šiuo metu turimų kitų institucijų prognozių numatytas realiojo BVP augimas ir infliacija pagal SVKI patenka į Eurosistemos ekspertų prognozių ribas (lentelėje parodyta laužtiniuose skliaustuose).
Euro zonos realiojo BVP augimo ir infliacijos pagal SVKI naujausių prognozių palyginimas
(metiniai pokyčiai, %)
Šaltiniai: OECD Economic Outlook, May 2019; MJEconomics for the Euro Zone Barometer, 2019 m. gegužės mėn. atliktos apklausos dėl 2019 ir 2020 m. duomenys ir 2019 m. balandžio mėn. atliktos apklausos dėl 2021 m. duomenys; Consensus Economics Forecasts, 2019 m. gegužės mėn. atliktos apklausos dėl 2019 ir 2020 m. duomenys ir 2019 m. balandžio mėn. atliktos apklausos dėl 2021 m. duomenys; Europos Komisijos ekonominė prognozė, 2019 m. pavasario Europos ekonominė prognozė; ECB profesionaliųjų prognozuotojų apklausa, 2019 m. II ketv.; IMF World Economic Outlook, April 2019.
Pastabos: Eurosistemos ir ECB ekspertų makroekonominėse prognozėse ir EBPO prognozėse pateikti dėl darbo dienų skaičiaus pakoreguoti metiniai augimo tempai, o Europos Komisija ir TVF skelbia dėl darbo dienų skaičiaus per metus nekoreguotus metinio augimo tempus. Kitose prognozėse nenurodoma, ar pateikti duomenys dėl darbo dienų pakoreguoti, ar ne.
© Europos Centrinis Bankas, 2019 m.
Pašto adresas 60640 Frankfurtas prie Maino, Vokietija
Telefonas +49 69 1344 0
Svetainė www.ecb.europa.eu
Visos teisės saugomos. Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis.
Terminai ir santrumpų paaiškinimai pateikiami ECB glosarijuje (tik anglų k.).
HTML ISSN 2529-4741, QB-CF-19-001-LT-Q
- Galutinė techninių prielaidų, pavyzdžiui, dėl naftos kainų ir valiutų kursų, duomenų įtraukimo diena – 2019 m. gegužės 15 d. (žr. 1 intarpą). Galutinė šiose prognozėse panaudotų kitų duomenų įtraukimo diena – 2019 m. gegužės 22 d. Šios makroekonominės prognozės apima 2019–2021 m. Tokį ilgą laikotarpį apimančioms prognozėms būdingas labai didelis neapibrėžtumas, todėl jas vertinant būtina į tai atsižvelgti. Žr. 2013 m. gegužės mėn. ECB mėnesinio biuletenio straipsnį „An assessment of Eurosystem staff macroeconomic projections“. Duomenis, pagal kuriuos parengtos pateiktos lentelės ir diagramos, galima rasti http://www.ecb.europa.eu/pub/projections/html/index.en.html.
- Prielaida dėl euro zonos 10 m. vyriausybės obligacijų nominaliojo pajamingumo pagrįsta šalių 10 m. lyginamųjų obligacijų pajamingumo svertiniu vidurkiu, svorius apskaičiuojant pagal metinius BVP duomenis, ir papildyta būsima raida, numatyta pagal ECB euro zonos visų obligacijų 10 m. nominalųjį pajamingumą, visu prognozuojamu laikotarpiu taikant pradinį šių dviejų duomenų grupių neatitikimą. Vertinama, kad prognozuojamu laikotarpiu konkrečių šalių vyriausybės obligacijų pajamingumo ir atitinkamo euro zonos vidurkio skirtumai nesikeis.
- Šiais metais Kinija paskelbė apie 2–3 % BVP dydžio fiskalinių paskatų paketą. Tačiau kol kas buvo įgyvendinta tik keletas šio paketo elementų, pateikus apie juos išsamią informaciją. Tai, be kita ko, nuo balandžio 1 d. sumažintas PVM tarifas (jo poveikis bus stipresnis šių metų antrąjį pusmetį), nuo metų pradžios padidinta vietos valdžios institucijų skolinimosi riba (šias lėšas vietos valdžios institucijos turėtų skirti infrastruktūros išlaidoms).
- 1999–2007 m. vidurkis
- 6 June 2019
- 21 June 2019