SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luisas de Guindosas

2024 m. birželio 6 d., Frankfurtas prie Maino

Laba diena, man ir mano pavaduotojui malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje.

Šiandien Valdančioji taryba nusprendė sumažinti visas tris ECB pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais. Atsižvelgdama į savo naujausią infliacijos perspektyvos, bazinės infliacijos dinamikos ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumo vertinimą, ji pažymi, kad dabar yra atėjęs tinkamas laikas švelninti ribojamąją pinigų politiką. Palūkanų normų lygis nebuvo keistas devynis mėnesius. Per laikotarpį nuo mūsų posėdžio 2023 m. rugsėjo mėn. infliacija sumažėjo daugiau kaip 2,5 procentinio punkto, o infliacijos perspektyva pastebimai pagerėjo. Sumažėjo ir bazinė infliacija, o tai tik dar labiau patvirtina, kad kainų spaudimas atslūgo ir visų laikotarpių infliacijos lūkesčiai sumažėjo. Dėl vykdomos pinigų politikos finansavimo sąlygos buvo griežtos. Tai slopino paklausą ir palaikė stabilius infliacijos lūkesčius ir tuo reikšmingai prisidėjo prie infliacijos mažinimo.

Tačiau, nepaisant per pastaruosius ketvirčius padarytos pažangos, sparčiai augantis darbo užmokestis prisideda prie stipraus vidaus kainų spaudimo, tad infliacija greičiausiai viršys tikslinį lygį ir įsibėgėjus kitiems metams. Palyginti su kovo mėn. prognozėmis, naujausios Eurosistemos ekspertų parengtos tiek bendrosios, tiek grynosios infliacijos prognozės 2024 ir 2025 m. buvo padidintos. Ekspertai numato, kad bendroji infliacija 2024 m. bus vidutiniškai 2,5 proc., 2025 m. – 2,2 proc., o 2026 m. – 1,9 proc. Kalbant apie infliaciją, neįskaitant energijos ir maisto produktų, ekspertai prognozuoja, kad 2024 m. ji bus vidutiniškai 2,8 proc., 2025 m. – 2,2 proc., o 2026 m. – 2,0 proc. Numatoma, kad ekonomikos augimas 2024 m. padidės iki 0,9 proc., 2025 m. bus 1,4 proc., o 2026 m. – 1,6 proc.

Esame pasiryžę užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į mūsų tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį. Palaikysime pinigų politikos palūkanų normas pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga, kad pasiektume šį tikslą. Sprendimus dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės ir toliau priimsime per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamiesi gaunamaisiais duomenimis. Visų pirma, sprendimus dėl palūkanų normų priimsime įvertinę infliacijos perspektyvą, atsižvelgdami į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos raidą ir pinigų politikos poveikio perdavimo mastą. Nesame iš anksto įsipareigoję laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.

Šiandien Valdančioji taryba taip pat patvirtino, šių metų antrąjį pusmetį ji mažins Eurosistemos vertybinių popierių, įsigytų pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP), portfelį po vidutiniškai 7,5 mlrd. eurų per mėnesį. SPPP portfelio mažinimo tvarka iš esmės atitiks tvarką, taikytą mažinant pagal turto pirkimo programą (TPP) įsigyto turto pozicijas.

Šiandien priimti sprendimai išsamiau paaiškinti mūsų interneto svetainėje paskelbtame pranešime spaudai.

Dabar išsamiau pristatysiu, kokia, mūsų vertinimu, bus ekonomikos ir infliacijos raida, o tada paaiškinsiu, kaip vertiname finansų ir pinigų aplinkos sąlygas.

Ekonominė veikla

Po penkis ketvirčius trukusios stagnacijos 2024 m. pirmąjį ketvirtį euro zonos ekonomika paaugo 0,3 proc. Paslaugų sektorius auga. Stabilizavimosi, nors ir nedidelio, ženklų yra ir apdirbamosios gamybos sektoriuje. Augant realiosioms pajamoms, skatinamoms didesnio darbo užmokesčio ir geresnių prekybos sąlygų, numatome tolesnį ekonomikos atsigavimą. Ateinančius ketvirčius augimą turėtų skatinti ir dėl stiprėjančios pasaulinės prekių ir paslaugų paklausos didėjantis eksportas. Ilgainiui pinigų politika turėtų pradėti mažiau slopinti paklausą.

Šių metų pirmąjį ketvirtį užimtumas padidėjo 0,3 proc. ir buvo sukurta apie 500 000 naujų darbo vietų. Apklausų rezultatai rodo, kad artimoje ateityje užimtumas toliau kils. Balandžio mėn. nedarbo lygis smuktelėjo iki 6,4 proc. ir buvo žemiausio lygio nuo euro įvedimo. Įmonės vis dar ieško daug naujų darbuotojų, tačiau paklausa šiek tiek sumažėjo.

Nacionalinėmis fiskalinės ir struktūrinės politikos priemonėmis turėtų būti siekiama užtikrinti, kad ekonomika būtų našesnė ir konkurencingesnė, o tai padėtų padidinti potencialų ekonomikos augimą ir sumažinti kainų spaudimą vidutiniu laikotarpiu. Spartus, veiksmingas ir visapusiškas priemonės „Next Generation EU“ įgyvendinimas, pažanga kapitalo rinkų sąjungos klausimu ir bankų sąjungos sukūrimas bei bendrosios rinkos stiprinimas skatintų inovacijas ir didintų investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas. Jei ES peržiūrėta ekonomikos valdymo sistema bus įgyvendinama visapusiškai ir neatidėliojant, šalių vyriausybės ilgainiui galės sumažinti savo biudžeto deficitą ir skolos rodiklius.

Infliacija

Pagal išankstinį Eurostato įvertį, gegužės mėn. metinė infliacija padidėjo iki 2,6 proc. (balandžio mėn. buvo 2,4 proc.). Maisto produktų kainų lygio kilimas sumažėjo iki 2,6 proc. Energijos kainų lygio kilimas, metus buvęs neigiamo metinio tempo, padidėjo iki 0,3 proc. Prekių kainų lygis gegužės mėn. toliau mažėjo ir buvo 0,8 proc. O štai paslaugų kainų lygis, balandžio mėn. buvęs 3,7 proc., pakilo iki 4,1 proc.

Dauguma bazinės infliacijos rodiklių balandžio mėn. (paskutinis mėnuo, kurio duomenys turimi) toliau mažėjo, patvirtindami nuosekliai mažėjančio kainų spaudimo tendenciją. Vis dėlto vidaus infliacija tebėra didelė. Sparčiai tebedidėja darbo užmokestis, kaip kompensacija už anksčiau labai padidėjusią infliaciją. Kadangi darbo užmokesčio koregavimo procesas vyksta laipsniškai ir svarbų vaidmenį atlieka vienkartinės išmokos, tikėtina, kad artimiausiu laikotarpiu darbo sąnaudos svyruos, kaip tai matyti iš sutarto darbo užmokesčio padidėjimo pirmąjį ketvirtį. Sprendžiant pagal perspektyvas įvertinančius rodiklius, per šiuos metus darbo užmokestis augs lėčiau. Pelnas padengia dalį reikšmingai padidėjusių vienetinių darbo sąnaudų, o tai sumažina jų infliacinį poveikį.

Numatoma, kad iki šių metų pabaigos infliacija svyruos ties dabartiniu lygiu. Viena iš priežasčių yra su energija susiję bazės efektai. O kitų metų antrąjį pusmetį ji turėtų mažėti iki mūsų siekiamo lygio dėl menkesnio darbo sąnaudų augimo, juntamo mūsų ribojamosios pinigų politikos poveikio bei silpstančio energijos krizės ir pandemijos poveikio. Ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčių rodikliai iš esmės nepasikeitė – dauguma jų svyruoja ties 2 proc.

Rizikos vertinimas

Artimiausiu laikotarpiu rizika ekonomikos augimui yra subalansuota, tačiau vidutinio laikotarpio perspektyva vis dar siejama su lėtesnio augimo rizika. Euro zonos ekonomikos augimą slopintų ir silpnesnė pasaulio ekonomika arba sustiprėjusi prekybos santykių tarp pagrindinių ekonomikų įtampa. Nepateisinamas Rusijos karas prieš Ukrainą ir tragiškas konfliktas Artimuosiuose Rytuose yra pagrindiniai geopolitinės rizikos šaltiniai. Jie gali lemti tai, kad įmonės ir namų ūkiai taps mažiau užtikrinti dėl ateities ir bus sutrikdyta pasaulinė prekyba. Ekonomika taip pat augtų mažiau, jei paaiškėtų, kad pinigų politikos poveikis yra stipresnis, nei tikėtasi. Ekonomika augtų sparčiau, jei infliacija sumažėtų greičiau, nei tikėtasi, ir, didėjant pasitikėjimui bei realiosioms pajamoms, išlaidos išaugtų labiau, nei tikėtasi, arba jei labiau, nei tikėtasi, augtų pasaulio ekonomika.

Infliacija gali būti didesnė, nei numatyta, jei darbo užmokestis ar pelnas kiltų daugiau, nei tikėtasi. Didesnės infliacijos riziką kelia ir išaugusi geopolitinė įtampa, artimiausiu laikotarpiu galinti padidinti energijos kainas bei krovinių pervežimo išlaidas ir sutrikdyti pasaulinę prekybą. Be to, maisto kainas gali didinti ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai ir platesniu mastu stiprėjanti klimato krizė. Ir atvirkščiai, jei pinigų politika paklausą slopins labiau, nei tikėtasi, arba jei ekonominės sąlygos kitose pasaulio dalyse netikėtai pablogės, infliacija gali sumažėti.

Finansų ir pinigų aplinkos raida

Nuo mūsų posėdžio balandžio mėn. rinkos palūkanų normos padidėjo. Nusistovėjo ribojantis finansavimo sąnaudų lygis, o tai rodo, kad mūsų anksčiau didintų pinigų politikos palūkanų normų poveikis pasiekė finansų sistemą. Balandžio mėn. vidutinės naujų paskolų įmonėms ir naujų hipotekos paskolų palūkanų normos nepasikeitė ir buvo atitinkamai 5,2 proc. ir 3,8 proc.

Kredito raida vis dar yra vangi. Bankų skolinimas įmonėms balandžio mėn., palyginti su ankstesniu mėnesiu, augo šiek tiek lėčiau – jo metinis augimo tempas buvo 0,3 proc. Skolinimo namų ūkiams augimas tęsėsi – jo vidutinis metinis augimas buvo 0,2 proc. Balandžio mėn. pinigų junginio P3 metinis augimo tempas pakilo iki 1,3 proc. (kovo mėn. buvo 0,9 proc.).

Vadovaudamasi pinigų politikos strategija, Valdančioji taryba atidžiai įvertino finansinio stabilumo ir pinigų politikos ryšį. Euro zonos bankai ir toliau yra atsparūs. Gerėjančios ekonominės veiklos perspektyvos sustiprino finansinį stabilumą, tačiau horizontą temdo padidėjusios geopolitinės rizikos debesys. Netikėtai sugriežtėjus pasaulinėms finansavimo sąlygoms gali įvykti finansinio ir nefinansinio turto perkainojimas, o tai neigiamai paveiktų daugiau ekonomikos sričių. Makroprudencinė politika ir toliau yra pirmoji gynybos linija siekiant neleisti padidėti finansiniam pažeidžiamumui. Dabartinės ar netrukus įsigaliosiančios priemonės padeda palaikyti finansų sistemos atsparumą.

Išvada

Šiandien Valdančioji taryba nusprendė sumažinti visas tris ECB pagrindines palūkanų normas 25 baziniais punktais. Esame pasiryžę užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į mūsų tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį. Palaikysime pinigų politikos palūkanų normas pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga, kad pasiektume šį tikslą. Sprendimus dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės ir toliau priimsime per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamiesi gaunamaisiais duomenimis. Visų pirma, sprendimus dėl palūkanų normų priimsime įvertinę infliacijos perspektyvą, atsižvelgdami į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos raidą ir pinigų politikos poveikio perdavimo mastą. Nesame iš anksto įsipareigoję laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties.

Bet kokiu atveju, esame pasirengę koreguoti visas pagal mums suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija grįžtų į mūsų siekiamą lygį, ir užtikrinti sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.