Kaip nauja technologija gali iš esmės pakeisti finansų rinkas?
2017 04 19
Į finansų rinkas žengia nauja technologija. Ir nors jos pavadinimas – paskirstytųjų duomenų technologija (angl. Distributed Ledger Technology, DLT) – yra kiek techniškas, yra manančių, kad ji gali iš esmės pakeisti tai, kaip veikia finansų rinkos ir bankai. Taigi, kas tai per technologija ir kodėl ji svarbi centriniams bankams, tarp jų ir ECB?
Kas yra paskirstytųjų duomenų technologija?
Paskirstytųjų duomenų technologija – tai nuosavybės teisių, pavyzdžiui, į pinigus arba turtą, registravimo būdas. Šiandien bankai sandorius, t. y. operacijas, kai pasikeičia pinigų arba finansinio turto savininkas, vykdo per centralizuotas sistemas, kurių dažną administruoja centriniai bankai. Bankai savo sandorius fiksuoja lokaliose duomenų bazėse, kurios atnaujinamos, kai sandoris fiksuojamas centralizuotoje sistemoje.
Paskirstytieji duomenys – tai sandorių duomenų bazė, kuri saugoma ne kokioje nors centrinėje sistemoje, o yra paskirstyta per daugelio kompiuterių tinklą. Paprastai visi tinklo nariai gali susipažinti su ten saugoma informacija, o tie, kurie turi leidimą, – ir ją papildyti.
Dažniausiai naudojama paskirstytųjų duomenų technologija – blokų grandinė. Ji taip vadinama todėl, kad sandoriai sugrupuojami į blokus, o šie chronologine tvarka sujungiami vienas su kitu į grandinę. Visa grandinė apsaugota sudėtingais matematiniais algoritmais, kuriais užtikrinamas duomenų neliečiamumas ir saugumas. Ši grandinė – tai išsamus visų į duomenų bazę įrašytų sandorių registras.
Kokia tikėtina šios technologijos nauda?
Kadangi dėl algoritmų duomenys yra labai saugūs ir kadangi tinklo nariai paprastai turi galimybę pamatyti, kad įrašas buvo pakeistas, ši technologija gali padėti sustiprinti apsaugą nuo sukčiavimo atliekant sandorius.
Be to, gali padidėti efektyvumas, nes sandoriai būtų registruojami automatiškai, o tai sumažintų žmogaus klaidos tikimybę ir supaprastintų šiaip jau labai sudėtingus procesus.
Kai kas netgi teigia, kad paskirstytųjų duomenų technologija galėtų iš esmės pakeisti finansų rinkų veikimo būdą, nes nebereikėtų tarpinės grandies. Pavyzdžiui, gali būti, kad bankai tarpusavio atsiskaitymus galės vykdyti be tarpininkų ir (arba) nesinaudodami mokėjimų sistemomis. Kai kas mano, kad net ir jūsų asmeniniai mokėjimai galėtų būti vykdomi nedalyvaujant jūsų bankui (šiuo metu jie keliauja ir per jūsų banką, ir per asmens, kuriam pervedate pinigus, banką), nes ir privatūs asmenys galėtų turėti tiesioginę prieigą prie bendros duomenų bazės.
Kiti mano, kad taip nebus, nes visada reikės, kad centrinės institucijos vykdytų tam tikras funkcijas, pavyzdžiui, kontrolės arba bendro finansų sistemos stabilumo užtikrinimo.
Kodėl ECB domisi šia technologija?
Vienas pagrindinių ECB uždavinių – užtikrinti, kad sandoriai visoje euro zonoje būtų vykdomi saugiai ir efektyviai. Vykdydami šį uždavinį, mes akylai stebime, kaip atliekami mokėjimai. Stebime ir sistemas, kuriomis naudojantis jie atliekami. ECB pritaria naujovėms, jeigu jos saugios ir efektyvios ir jeigu visiems Europoje suteikia vienodas galimybes.
Be to, ir pats ECB administruoja ne vieną sistemą, padedančią pinigams ir turtui judėti po Europą. Norime, kad šios sistemos veiktų kuo efektyviau, todėl ieškome būdų, kaip jas tobulinti, kartu užtikrindami, kad technologijoms tobulėjant nesumažėtų patikimumas.
Dėl šių dviejų priežasčių visada stengiamės neatsilikti nuo technologijų pažangos, galinčios turėti įtakos tam, kaip vykdomi sandoriai.
Tačiau nors paskirstytųjų duomenų technologija žada nemažai įdomių galimybių, ji dar gana nauja ir nepakankamai brandi, kad svarstytume galimybę ją panaudoti mūsų pačių sistemose, kuriomis remiasi visos Europos finansų sektorius. Kol privatusis sektorius su ja eksperimentuoja, mes stebėsime, ar ja paremti nauji produktai ir paslaugos nekelia pavojaus saugiam sandorių srautui, kad jūs galėtumėte būti ramūs, jog jūsų pinigai ir finansinis turtas, keliaudami iš vienų rankų į kitas, yra saugūs.